Naujienos

Ta pati ir vis kita Nepriklausomybės diena

Ką man reiškia Kovo 11-oji? Diskusija būtų panaši į šaltinį, iš kurio semiamas vanduo lyg ir tas pats, tačiau jo skonis priklauso nuo jį suvokiančio.

 

Tauragės parapijos namuose kovo 7 d., vykusioje diskusijoje „Ką man reiškia Kovo 11-oji“, kurią vedė Vilniaus universiteto studentė Eglė Grundulaitė, dalyvavo mokiniai ir senjorai, Seimo nariai ir dvasininkai, kariai ir civiliai.

Pavasario diena, nuo kurios skaičiuojame nepriklausomybės metus, tolsta, tačiau kodėl laiko ruožai jos neužgožia ir ji tampa vis artimesnė?

 

Apie tai – Telšių vyskupijos Tauragės dekanato dekanas kanauninkas Alvydas Bridikis, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Tauragės apskrities skyriaus atstovas Ričardas Dapkus, Seimo nariai Stasys Šedbaras, Paulius Saudargas, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos moksleivė Simona Jurkšaitytė.

 

Kun. Alvydas Bridikis: „Neiššvaistykime to, ką turime“

 

Kiekvieną kartą, kai artėja Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, mūsų širdys prisipildo prisiminimų apie išgyventą laiką.

 

Mūsų tautai teko daug išbandymų. Ir turbūt šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad kiekvieną kartą, artėjant Kovo 11-ajai ir ją švenčiant, labiausiai sujaudrina žmonių artumas, nuoširdumas, broliškumas. Ir prisiminimai iš Atgimimo pradžios. Tikrai tuomet niekas nežiūrėjo, kaip gyveni, ką turi, kokios tavo pareigos – visi buvo už vieną mūsų visų Laisvę. Buvome vieningi, buvome kartu. Šiandien ypač reikia drąsos. Ir labiausiai reikia vienybės. Kas bus kitą rytą – tai žinoti gali tik Dievo apvaizda. Todėl visą laiką šventovėje prašau – melskimės, kad mūsų tauta išliktų laisva. Būna gera matyti suprantančius žvilgsnius, kai esu išgirstas.

 

Dažnai matome tik tai, kas apčiuopiama, kalbame, kad mums trūksta pinigų, daiktų. Bet jeigu giliau pagalvojus, ko trokšta žmogaus širdis, tai daug labiau jai norisi ką nors gražaus nuveikti, o labiausia ji pasiilgsta bendrystės.

Neiššvaistykime to, ką turime, bet vienykimės ir būkime kartu. Tokia yra ir Kovo 11-osios reikšmė.

 

Irena Degutienė: „Neklysta tik tas, už kurį sprendimus priima šeimininkas“

 

Ar mes įsivaizduojame, kad Kovo 11-oji galėtų būti be Vasario 16-osios? Žvelgiant iš šių dienų, jas skiria nedaug – tik vienas mėnuo. Tačiau į Kovo 11-ąją atėjome vedini Vasario 16-osios idealų. Okupacija, nors ji truko pusę amžiaus, nebesugebėjo išdildyti to laisvės potyrio, nesugniuždė svajonių apie laisvą ir nepriklausomą Tėvynę.

 

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji yra laisvų žmonių manifestas prisiimti atsakomybę už savo šalies, savo tautos likimą. „Niekas negali įsivaizduoti, kaip yra brangi laisvė belaisviui. Visos mūsų kalbos sukdavosi tik apie tai. Mes tiesiog fantazuodavom“, – savo dienoraštyje rašė partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Šiandien galime daug kalbėti, kad tarpukario Lietuvoje buvo padaryta nemažai klaidų, kad daug ką buvo galima daryti kitaip. Tačiau galimybė klysti yra laisvo žmogaus prerogatyva. Juk neklysta tik tas, už kurį visus sprendimus priima šeimininkas.

 

Partizaninis pasipriešinimas buvo laisvo ir tėvynę mylinčio žmogaus apsisprendimas prieš brutalią prievartą, užmaskuotą ideologiniais blizgučiais. Tarpukaris subrandino kartą, kuriai būta aukštesnių vertybių nei tik savo asmeninė gerovė. Galime tik klausti, į ką būtų atsirėmę, nuo ko gi būtų atsispyrę net tik partizanai, ne tik disidentai, tačiau visi idealų nepardavę žmonės, jei Vasario 16-oji nebūtų tapusi jiems pavyzdžiu, mokykla ir švyturiu, rodančiu kelią tamsybėse. Iš tarpukario patirties galėjo gimti partizaninis judėjimas, o iš sovietinio keliaklupsčiavimo – tik „Jedinstvo“ ir skundai, kad „prie okupanto buvo geriau“.

 

Pamenu, Seime, kai buvo priimamas atmintinų dienų įstatymas, vienas Seimo narys siūlė panaikinti vieną iš šių dienų. Ir tada man kilo tokia mintis – ar galima panaikinti Velykas ir Kalėdas? Velykos yra prisikėlimas, Kalėdos yra gimimas. Taip ir Vasario 16-oji yra mūsų valstybės gimimas, o Kovo 11-oji yra prisikėlimas po okupacijos. Nereikėtų maišyti Kalėdų su Velykom. Tai yra dvi šventės, turinčios savo prasmę. Per tą laiką, kuris jas skiria, mes iš tikrųjų labai daug patyrėme. Daug patyrėme praradę laisvę, bet dar daugiau – norėdami ją susigrąžinti.

 

Kartais žmonės manęs klausia: „O kodėl jums nepatinka ką kalba Putinas?“ Dar priduria: „Tankai Lietuvoje juk nevažiuoja, grėsmės nėra.“ Deja, didžioji valstybė su šovinistiniais polėkiais niekur nedingo. Taip, kaip ji norėjo turėti savo rankose tas valstybes, kurios jų žmonių dėka tapo laisvos, taip ir tebenori. Todėl mums visuomet bus brangi Kovo 11-oji ir brangi Vasario 16-oji. Kokia brangi yra laisvė, geriausiai supranta tie, kurie nors kartą jos neteko. Laisvės ragavęs žmogus netinka vergystės jungui.

 

Ričardas Dapkus: „Mus, savanorius, pravardžiavo „Lansdbergio anūkais“

 

Kiekvienam Kovo 11-oji prasidėjo anksčiau nei 1990-aisiais. Man – 1988 metais, kai studijuojant Kūno kultūros institute mes, studentai, buvome išvežti į Moldovą ir ten sužinojome, jog Lietuva jau turi Trispalvę. Mes pasisiuvome mūsų vėliavą ir išsikėlėme. Nors kilo triukšmas, tačiau ji kabojo iki pat vasaros pabaigos. Buvo dar viena „išvyka“ – į Gusevą, kur mes turėjome tapti sovietų armijos atsargos karininkais. Tai buvo žiaurios dienos, nes buvome vaikomi ir žeminami, tačiau mes parašėme peticiją – kreipimąsi į instituto rektorių Stanislovą Stonkų, kad atgimstančiai Lietuvai okupacinės kariuomenės karininkų laipsniai nebus reikalingi, ir iš Gusevo pabėgome.

 

Toliau buvo Kovo 11-oji, Sausio 13-oji ir daug metų – švęsime 24-tą Nepriklausomybės gimtadienį. Tačiau Kovo 11-osios Aktas būtų likęs tik Aktu, jeigu ne lietuvių tauta – savanoriai, pasieniečiai, žmonės, gynusieji Parlamentą. Diskusijoje matau daug garbaus amžiaus žmonių ir jaunimo. O kur mano kartos atstovai? Keturiasdešimtmečiai, penkiasdešimtmečiai? Arba užsieniuose, arba dirba, arba daug kuo nusivylę. Anuomet žmonės, kurie nebuvo Nepriklausomybės šalininkai, mus, savanorius, pravardžiavo „Lansdbergio anūkais“. Daugelis mūsų dabar jau pensininkai, tačiau tai, kiek dėmesio skiriama kariuomenei ir savanoriams, liūdina, jaudina, kelia nusivylimo minčių.

 

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę ir pareigą ginti tėvynę. Teisė suteikta, o kaip atlikti pareigą, jeigu šiandien dabartiniams savanoriams skiriama tiek, kad jie ne visada ir aprangą gali nusipirkti. Kalbu su kritiška gaidele, nes tai būtent tie žmonės, kurie pavojaus valandą pirmi ateitų, morališkai, psichologiškai dvasiškai pasiruošę ginti Kovo 11-osios paskelbtą nepriklausomybę. Kas žino, kada jų gali prireikti.

 

Mums, pravardžiuojamiems „Landsbergio anūkais“, širdyje Lietuvos garbė buvo ir liko vertybė. Tikiuosi sulaukti, kad taip mąstytų ir dauguma valdžios, nes daugiausiai abejonių kelia žmonės, kuriems nesinorėtų, matyti Lietuvos kariuomenės.

 

Stasys Šedbaras: „Pasirinkimo laisvė yra mūsų rankose“

 

Dažnai žmonės sako, kad gražiausi jų metai buvo jaunystėje. Taip tarsi pateisindami tuos, kuriems sovietmetis atrodo ne toks ir blogas metas. Man asmeniškai tie metai, na gal išskyrus vaikystę gimtajam kaime, tie sovietiniai metai – studijos, po to darbas – išlikę be spalvų. Mano atmintyje tas laikas yra pilkas. Pilkas Vilnius, pilkos gatvės, pilnos kariuomenės mašinų su užrašais „liudi“. Nieko spalvoto iš tų metų negaliu prisiminti. Tik prasidėjus Atgimimui, po Kovo 11-osios, kai Lietuva pasiekė tarptautinį pripažinimą, tada atsirado spalvoti vaizdai. Kaip kino juosta – buvo nespalvota, pilkai juoda, o po to nušvito ryškiomis spalvomis.

 

Šiandien Vilniuje pirmą kartą miesto istorijoje gyvena tiek daug lietuvių. Lietuvos istorinėje sostinėje iki Kovo 11-osios girdėjosi daugiau rusiška, nei lietuviška kalba. Gyvename taip, kaip norime – galime eiti į Bažnyčią nebijodami, kad kažkas įskųs ir neteksi darbo, jeigu nori, gali išvažiuoti į užsienį ir niekas tau to neuždraus, ko sovietmečiu neįmanoma buvo įsivaizduoti.

 

Viskas, ko norėjome, yra čia pat. Tik mes galime išmokti tai vertinti, arba galime neišmokti. Pasirinkimo laisvė, kurią suteikė mums visiems Kovo 11-oji, yra mūsų rankose. Mokėkime protingai ją saugoti.

 

Paulius Saudargas: „Vaikai, Lietuva jau laisva“

 

Dvidešimto amžiaus pradžioje Lietuvos istorijoje atsirado Vasario 16-oji. Tada dar nebuvau gimęs, jos neprisimenu, tačiau žinau, kad be šios datos nebūtų vienas ryškios dienos mano gyvenime – Kovo 11-osios, kurios Aktą pasirašė ir mano tėtis.

 

Tą dieną žaidėme su vaikais kieme ir kažkas iš namo suaugusiųjų atidaręs langą pasakė: „Vaikai, Lietuva jau laisva“. Mes visi plojome. Sausio 13-ąją prisimenu dar ryškiau – mums teko slapstytis, nes tėčiui, užsienio reikalų ministrui buvo suteikti egzilinės vyriausybės vadovo įgaliojimai, perversmo atveju, būtume tapę įkaitais.

 

Kodėl kalbu apie tai? Nes tarp Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Sausio 13-osios yra stipri jungtis. Be šių dienų nebūtų šiandienos, kovo 7-osios, mes nesėdėtume čia ir nekalbėtume apie laisvą Lietuvą. Jeigu nebūtų didvyrių, kurie lemiamą naktį žuvo, tremtinių, partizanų, kurie priešinosi iki mirties. Be šių žmonių valstybės atgimimas nebūtų išsipildęs.

 

Tauta turi gerbti savo didvyrius, ypač šiandien, stebėdami įvykius Ukrainoje, galime suprasti, kokia trapi yra demokratija ir laisvė. Todėl kiekvieną dieną turėtume kalbėti apie dalyką, kuris vadinamas istorine atmintimi, žinoti, kas buvo tautos budeliai ir juos pasmerkti, o kas buvo didvyriai ir juos gerbti. Mes turime pasakoti savo istoriją vaikams, nes jeigu to nedarysime, už mus ją papasakos kiti. Visiškai kitokią istoriją, negu mes įsivaizduojame.

 

Istorinės atminties tema nepasidarė mažiau aktuali šiandien dėl to, kad Lietuva laisva. Keliavome į tolimas tremties vietas, Sibirą, lankėme Vorkutą ir vieną dieną aplankėme močiutę, kuri buvo ištremta iš Latvijos, bet liko tremtyje gyventi. Ji sakė: „Buvau ištremta, dirbau šachtose, bet nebuvo čia taip blogai“. Mus šokiravo – kodėl ji taip kalba? Vėliau supratome – tai valdžios užsakyta vadinamoji vizitinė kortelė, toks istorijos pasakojimas: na, buvo lageriai, šachtos, bet tai sanatorija, tautų draugystės kūrimas, nebuvo taip blogai.

Neleiskime kurti mūsų istorijos svetimiems. Savo vaikams, anūkams, tiems, kurie dar tik ateis į šį pasaulį, kalbėkime apie ją patys.

 

Simona Jurkšaitytė: „Kovo 11-oji kiekvienam turėtų reikšti didelį džiaugsmą ir slypėti širdyje

 

Kiekvienas mokinys žino, kad Kovo 11-oji yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Tai yra atkurta Tėvynė, laisvė. Mes visi čia gimėme, augome, ta laisvė yra viskas, ką galime turėti brangiausio. Ji yra didelis džiaugsmas, nes mes nežinome, ką reikštų gyventi šalyje, kurioje šeimininkautų svetimi. Tik iš knygų ir vyresniųjų pasakojimų sužinome, kiek daug iškentėjo lietuviai, kiek reikėjo kovoti, kad susigrąžintų savo valstybę. Visais įmanomais būdais mes turėtume išlaikyti tai, kas yra mūsų laisvė, o Kovo 11-oji kiekvienam turėtų reikšti didelį džiaugsmą ir slypėti širdyje.

 

Šią dieną man labai smagu švęsti. Darykime tai visi kartu. Norėčiau, kad ir toliau išliktume laisvi ir nekasdieniškai laimingi, nes juk turime Kovo 11-ąją.

 

Parengė Loreta Jastramskienė

Tekstas publikuotas www.bernardinai.lt

 

 

2014 kovo 12
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Kovas
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031
© 2017. Visos teisės saugomos