Naujienos

Kandidatės į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkus Irenos Degutienės programa SUGRĄŽINTI PASITIKĖJIMĄ TS-LKD

Kokios TS-LKD reikia Lietuvai? Stiprios! Mūsų partijoje įkūnyti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvos valstybingumo ir laisvės idealai – išsaugoti politinių kalinių ir tremtinių, krauju aplaistyti partizanų – jau daugiau kaip du dešimtmečius vedė mus į priekį tiesiu keliu. Nuosekliai stovėjome pamatinių vertybių – stiprios šeimos, gyvos bendruomenės, patriotiškos tautos – sargyboje. Nesiblaškykime! Nesusigundykime moderniai asfaltuotais klystkeliais. Tik būdami savimi esame reikalingi ir stiprūs.

 

Vertinu man išreikštą itin gausų partijos narių pasitikėjimą, todėl esu pasiryžusi prisiimti atsakomybę vesti partiją į pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose. Turiu viziją, kaip pasinaudojant brandžia lyderyste ir jaunatvišku entuziazmu, susitelkus ir aiškiai suformavus TS-LKD viziją Lietuvai, susigrąžinti prarastą piliečių pasitikėjimą. Taip pat ilgus metus būdama mūsų bendruomenės dalimi turiu konkrečius siūlymus, kurie padės išspręsti vidines partijos problemas.

 

TAPKIME VISAI LIETUVAI ATSTOVAUJANČIA POLITINE JĖGA
 

TS-LKD niekada nestokojo gražių idėjų, skambių pareiškimų ar strategijų, tačiau jų praktinis įgyvendinimas dažniausiai likdavo sudėtingų politinių ir ekonominių aplinkybių šešėlyje. Šiandien mūsų partijai kyla naujas iššūkis – kurti pozityvią, nuoseklią, partijos tapatumą atitinkančią politinę programą ir įrodyti rinkėjams, kad esame pasirengę ją paversti realybe. Nebeužtenka tik konstatuoti Rusijos grėsmės. Nebeužtenka pripažinti, kad Lietuvoje per dvidešimt penkerius metus nepavyko išspręsti socialinės atskirties problemos. Nebeužtenka kalbėti apie šeimos svarbą ir nesiimti konkrečių priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos auginti vaikus ir kurti gerovę.
 

Delsti negalime: socialinė atskirtis, demografiniai iššūkiai, geopolitiniai neramumai reikalauja ryžtingų sprendimų. Deja, pastarųjų rinkimų rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonės yra linkę pasitikėti kitomis politinėmis jėgomis. Rinkėjai mumis nusivilia, nes skubėdami klijuoti etiketes irzliai reaguojame į kritiką, nebegebame nuosaikiai ir nearogantiškai reikšti savo vertybinių pozicijų, neįrodome, kad gražūs žodžiai gali virsti darbais.


KOVA DĖL LAISVĖS DAR NESIBAIGĖ. Išorės jėgos mus bando paklaidinti bei pasėti abejonę pamatiniais principais, kurie visuomet stiprino sudėtingų aplinkybių akivaizdoje. Todėl šiandien kaip niekad svarbu nusibrėžti aiškius vertybinius orientyrus – pagarbą žmogaus orumui, šeimai, bendruomenei, valstybingumui, kuriuos gebėsime formuoti tik stiprios, patikimos, patirtį ir ambiciją derinančios partijos lyderystės akivaizdoje.

 

  • Patriotiškumas – stipriausias visuomenę telkiantis veiksnys, nepaliekantis terpės veikti svetimoms jėgoms Tik ta visuomenė, kuri turi moralinius orientyrus, gali atlaikyti priešiškas įtakas. Neugdydami patriotizmo, nepuoselėdami savo istorinės atminties rizikuojame prarasti savo valstybės pagrindus. Norėdami pasiekti savo tikslus, negalime ignoruoti švietimo ir kultūros – sričių, kurias formuodami vyriausybę noriai atiduodavome liberalams ir kitoms partijoms. Priešingai, tai turėtų būti TS–LKD prioritetas.
  • Be to, įvykiai Ukrainoje priminė, kad būtina sutelkti dėmesį ir stiprinti patriotiškumą užmirštuose regionuose, visų pirma – pietryčių Lietuvoje. Ketvirtį amžiaus neatsižvelgdami į šio regiono ir jo gyventojų specifiką, nekurdami pakankamai paskatų spręsti socialinio ir ekonominio atsilikimo klausimų, nesiūlydami realios politinės alternatyvos leidome sukurti dirbtinę „užspeistą tvirtovę“, kurioje galios monopolį įgijo Kremliui palankūs politikai. Todėl turime prisiimti atsakomybę ir padėti šiam regionui tapti visaverte valstybės dalimi.

VIENYKIME LIETUVĄ. Lietuvoje penktadalis piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o trečdalis – ties socialinės atskirties riba. Ypač ryškus kontrastas tarp didžiųjų miestų ir regionų, jau spėjęs įgauti „dviejų Lietuvų“ pavadinimą. Apakinti sėkmės didžiuosiuose Lietuvos miestuose savo partijos strateginiuose dokumentuose ėmėme rašyti, jog „Lietuva skilo į dvi dalis: modernią, miestietišką, ekonomiškai labiau pažangią ir senųjų nostalgijų nekankinamą Lietuvą bei tą Lietuvą, kuri susiduria su didžiausiais ekonominiais bei socialiniais iššūkiais, „elgesio skurdo“ problemomis, negeba atsispirti vietos šešėlinėms įtakoms, o savo bendruomenėje ir valstybėje neranda tinkamos pagalbos“.


Išanalizavę pastarųjų rinkimų rezultatus, kurie rodo, kad didžiųjų miestų gyventojai savo atstovais vis dažniau mato susivienijusius liberalus, o ne liberalius konservatorius, pagaliau turime suprasti, jog didžiausia klaida buvo pašiepti tą visuomenės dalį, kuri yra ekonomiškai bei socialiai pažeidžiamesnė, neretai gyvena atokiau nuo didžiųjų miestų. Šie įvairaus amžiaus žmonės, deja, TS–LKD nebuvo įdomūs, o taip elgdamiesi savo rankomis stūmėme juos rinktis kitas, seniai susikūrusias ir naujas, politines jėgas. Nuo tos akimirkos, kai ši visuomenės dalis mūsų pačių buvo pavadinta nesusipratėliais, o Lietuva netgi programiniuose partijos dokumentuose buvo suskaidyta į gerąją ir blogąją, priartėjome prie pavojingos ribos, kuomet dauguma nurašytais pasijutusių piliečių nusivilia pačia valstybe. Gražios kalbos apie stiprią Lietuvą neturės prasmės, jei dalį savo gyventojų patys paliksime už durų.
 

Sėkmingas Lietuvos vystymasis ir mūsų partijos iškilimas iš opozicijos bus neįmanomi, jei nesusigrąžinsime prarasto žmonių pasitikėjimo. Tad mano asmeninė misija – ne gilinti vidinį visuomenės susipriešinimą, o suvienyti miestą ir kaimą, jaunus ir vyresnio amžiaus žmones, daugiau ir mažiau uždirbančius, liberaliau ir konservatyviau mąstančius. Privalome pasiūlyti ilgalaikį šios problemos sprendimo būdą, kuris būtų efektyvesnis už liberalų siūlymą palikti viską rinkos savieigai ar socialdemokratų proteguojamą trumparegišką socialinių išmokų didinimą ir „išlaikytinių“ mentaliteto stiprinimą.

  • Kryptį mums rodo sėkmės pavyzdžiai: Vokietijos politikoje dominuojanti kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tęsia pokaryje šalies ekonomiką prikėlusios socialios rinkos ekonomikos kelią. Legendinio Vokietijos lyderio Konrado Adenauerio pradėta socialios rinkos koncepcija remiasi trimis ramsčiais: pirma, asmens laisvių apsauga; antra, laisvos rinkos ekonomikos išsaugojimu; trečia, socialinio solidarumo principu. Paprastai tariant, šis modelis užtikrina laisvos rinkos pamatus, bet kartu yra neatsiejamas nuo etikos – įpareigoja valstybę remti tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos ir kurie patys negali sėkmingai konkuruoti. Tokia ekonominė programa pabrėžia, jog sąžiningumas, pasitikėjimas ir atjauta yra ne mažiau svarbūs šalies vystymuisi nei kapitalas. Tačiau parama neapsiriboja išmokomis – priešingai, ji nukreipta į palankesnių galimybių žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms sudarymą.
  • Socialios rinkos ekonomikos principai mums reikalingi tam, kad TS-LKD visuomenės akyse nebebūtų partija, tapatinama išskirtinai su krizėmis ir išmokų karpymais, o „dviejų Lietuvų“ problema būtų pagaliau pradėta spręsti. Gyvendami mažiau nei tris milijonus žmonių turinčioje šalyje neturime teisės skilti ir būti priešinami vieni kitiems, nes tuo geriausiai pasinaudoja išorės jėgos.

TS–LKD POLITIKOS AŠIS – ŠEIMA. Svarbu, kad TS–LKD taptų politine jėga, kurią kiekviena šeima matytų kaip savą ir joms atstovaujančią, o ne deklaratyvią ir ignoruojančią. Tad vietoje kalbų pagaliau turime pereiti prie realių darbų.

  • Turime kurti nuoseklią ir konstruktyvią šeimos politikos liniją – tokią, kuri ne tik skatina šeimų kūrimąsi, bet ir sutelkia bendruomenę, nepalieka nuošalyje našlaičių, vienišų mamų ir tėvų.
  • Privalome įgyvendinti palankią mokesčių sistemą, kuri skatintų šeimas auginti vaikus. Šeima turėtų būti apmokestinama kaip vienetas, neišskiriant atskirų jos narių, bei skatinant santuoką per padidintą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) (panaši praktika, kuomet šeimos apmokestinamos palankiau nei pavieniai gyventojai, taikoma Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje). Be to, NPD turėtų nuosekliai ir žymiai didėti augant šeimos narių skaičiui – tokiu būdu šeima nevirstų valstybės išlaikytine, pašalpų gavėja ir neprarastų paskatų dirbti.
  • Turime jausti pareigą pasirūpinti tais, kurie yra atstumti. Skatindami įsivaikinimą ir reformuodami sovietmetį menančią vaikų globos sistemą padėsime be tėvų augantiems vaikams tapti pilnaverte visuomenės dalimi. Kryptingai stiprindami šeimos institutą ne tik užsitarnausime žmonių pasitikėjimą bei skatinsime pozityvią visuomenės raidą, bet ir spręsime vis aktualesnes demografines problemas.

 

GAIRĖS TS-LKD VIDINIAM ATSINAUJINIMUI


Vienybė ir susitelkimas. TS-LKD sutelkę Sąjūdžio jėgas ateities Lietuvos kūrybai, vienija ir gerbia kiekvienos iš susijungusių partijų ištakas bei istorinę patirtį, atsižvelgia į tam tikrus susijungusių partijų tapatybės skirtumus, siekia tarpusavio pasitikėjimo ir vienybės. Mūsų tikslas – telkti tautą ir stiprinti Lietuvoje krikščioniškosiomis vertybėmis bei klasikine dorybių tradicija grindžiamą demokratiją, stiprinti valstybę. Savo veikloje TS-LKD remiasi krikščioniškosios moralės, šiuolaikinės konservatizmo minties, tautiškumo ir europietiškos centro dešinės politikos principais, puoselėja patriotizmą, laisvės ir pasipriešinimo kovų istorijos įamžinimo ir pagarbos jų dalyviams tradiciją. Tai – mūsų išskirtinis turtas, kurio negalima išbarstyti. Jaučiu pareigą išnaudoti visą savo politikos ir gyvenimo kelyje sukauptą patirtį, sugrąžinant vienybės jausmą mūsų bendruomenėje.

  • Suvienytos idėjos. Mūsų jėga glūdi bendrume ir vertybiniame tvirtume. Tik parodydami Sąjūdžio dvasią, kuomet MES buvo svarbiau nei AŠ, galime susigrąžinti Lietuvos piliečių pasitikėjimą. Politiniai kaliniai ir tremtiniai, konservatoriai, krikščionys demokratai ir tautininkai yra ir privalo būti vieningi ir papildantys vieni kitus savo idėjomis.
  • Vieninga Lietuva. Privalome rasti raktą į visų Lietuvos žmonių širdis, savo jautriu dėmesiu užpildyti atotrūkį tarp miestų ir regionų. Siekiant pritraukti sėkmingą jaunimą, nepamiršti nuoširdžiai rūpintis ir socialiai jautresnės politikos reikalaujančia visuomenės dalimi – tik taip būsime visą Lietuvą atstovaujančia ir patikima jėga.
  • Sutelkta patirtis ir jaunystė. Tiesioginiai merų rinkimai parodė, kaip svarbu auginti lyderius. Todėl ypatingą dėmesį skirsiu ne tik naujų narių pritraukimui, bet organiškam jų įtraukimui į mūsų bendruomenę, sudarant sąlygas dirbti ir augti kartu, ruošiantis profesionaliai politinei veiklai visoje Lietuvoje. Sąlygos skleistis ir augti mūsų veržliam jaunimui turi būti grįstos ilgamete, profesionalia mūsų patyrusių politikų patirtimi. Per du dešimtmečius TS-LKD sukaupė neįkainojamos patirties vadovaujant Lietuvai savivaldos, Seimo ir Vyriausybės lygyje. Visų pirma šia patirtimi ir politikos užgrūdintais profesionalais turime remtis įgyvendindami ateities vizijas ir programas.
  • Atvira partija. Stiprinant bendruomeniškumą, tarpusavio ryšį ir partijos valdymo demokratiškumą visiems turime sudaryti vienodas sąlygas veikloje atskleisti savo gebėjimus ir talentus.

    - Didžiausia problema šiandien – praktiškai neegzistuojantis dialogas tarp     partijos vadovų ir skyrių, kurie jausdamiesi neturintys balso apleidžia aktyvų     politinį veikimą ir lieka tik formaliu vienetu. Partijos bendruomenėms ir     skyriams suteiksiu galimybę dalyvauti svarbiausių sprendimų priėmime.

    - Sukursiu šiandien labai trūkstamus formatus išrinktų partijos atstovų     bendravimui, pavyzdžiui, TS-LKD merų klubą, kuris galėtų deleguoti atstovą į     partijos pirmininko pavaduotojo vietą ir stiprinti regionų balsą vadovybėje.
    - Partijos Tarybos, Prezidiumo ir kitų struktūrų posėdžiai turi tapti atviros ir     nuoširdžios diskusijos erdvėmis, kuriose ir gimsta bendri sprendimai. Visi     kartu priėmę sprendimus – visi kartu juos įgyvendinsime.
    - Jautrus ir savalaikis paties partijos pirmininko dėmesys skyriams, kur     atsiranda įtampos, turi užkirsti kelią problemų sprendimui Priežiūros     komitete ir, galų gale, viešai. Paprastai tokios situacijos veda prie dar     didesnių įtampų ir skyriaus veiklos išsibalansavimo.
    - Sieksiu panaikinti biurokratinį centro požiūrį į organišką bendruomenę: ne     ataskaitų rengimas, o tiesioginis ir gyvas bendravimas, reguliarūs     kassavaitiniai partijos vadovų ir skyrių sutikimai gali užtikrinti sėkmingą     partijos veikimą. Juk esame ne verslo įmonė, o savanoriškumu ir asmenine     iniciatyva paremtas bendražygių būrys.

 

  • Aiškus ir efektyvus resursų panaudojimas. Šiuo metu TS-LKD skola yra didžiausia tarp visų Lietuvos partijų, todėl didelį dėmesį skirsiu finansinių srautų suvaldymui ir paramos pritraukimui, kad partija negyventų „skoloje“, o 2016-aisiais nestokotume finansinių resursų rinkiminei kampanijai. Lėšų paskirstymas partijos viduje turi užtikrinti sėkmingą ir miestų, ir regionų skyrių veikimą bei pasirodymą rinkimuose.

    - Peržiūrėsiu sekretoriato veiklos principus ir užtikrinsiu, kad jis taptų realiu ir     kasdieniu bendravimo kanalu tarp partijos vadovų ir skyrių bei jos narių.
    - Skyrių veiklos kokybės gerinimas, pasiruošimas rinkimams ir politinis     partiečių švietimas – tai tos sritys, kurioms bus skiriama daugiausiai     resursų.
    - Skyriams suteiksiu daugiau savarankiškumo tvarkyti savo finansus, todėl     bus atsisakyta ydingos projektinio finansavimo praktikos. Sekretoriatas bus     atsakingas už skyrių finansinį konsultavimą ir priežiūrą, tačiau nesukurs     dirbtinių priklausomybės nuo centro ryšių.
    - Skyrių renkamas nario mokestis ir 1 % nuo GPM privalo būti grąžintas     naudotis tik pačiam skyriui.

 

  • Nuolatinis tobulėjimas ir turimų profesionalų įtraukimas. Privalome ne tik susitelkti ir atsinaujinti, tačiau ir išnaudoti partijos suburtą potencialą. Turime daug puikių įvairių sričių specialistų visoje Lietuvoje, kurie yra pasiruošę imtis aktyvaus darbo kurti geresnę Lietuvą – įtraukdami juos į idėjų generavimo procesą ne tik stiprinsime mūsų bendruomenę, bet ir geriau pasiruošime naujiems iššūkiams.

    - Sukurta vidinė duomenų bazė turi būti geriau panaudojama mūsų     bendruomenės narių kvalifikacijų ir gebėjimų išryškinimui – gerai žinodami     savo potencialą galėsime sėkmingiau išnaudoti savo stiprybes ir greičiau     įveikti silpnybes.

    - Atnaujinsiu dalykinių komitetų, kurie kol kas egzistuoja tik partijos     įstatuose, iniciatyvą.
    - „Šešėlinės Vyriausybės“, dirbant opozicijoje, formatą sieksiu labiau naudoti     pasiruošimui 2016-ųjų Seimo rinkimams. Jau dabar turime telkti į pergalę     vesiančią komandą bei ruošti programą Lietuvos kūrimui.
    - Skiriant pareigūnus į bet kokio lygmens pozicijas pirmiausia jų turime     ieškoti savo bendruomenės tarpe, o ne išorėje. Taip gebėsime labiau tobulėti     patys bei jausimės labiau užtikrinti, savo tarpe ugdydami įvairių sričių     profesionalus.

 

 

***

Viena karta turėjo pareigą atkurti Lietuvos Respubliką, kiti ją stiprino, treti gynė atslinkus okupacijai, ketvirti puoselėjo pamatines vertybes būdami disidentais, penkti būrė Sąjūdį ir žadino tautą. Mūsų – TS-LKD – užduotis šiandien įrodyti, kad galime kurti stiprią ir nepriklausomą Lietuvą. Vadovaudamiesi kertiniais principais – pagarba asmeniui, rūpesčiu šeima, meile tėvynei – drąsiais žingsniais žengsime į ateitį. Tačiau kelyje būsime stiprūs ir atsparūs smūgiams tik tada, jei įsiklausysime vieni į kitus, dalinsimės atsakomybe, jei gebėsime pasitelkti ir patirties išmintį, ir jaunatvišką entuziazmą, taip sukurdami skirtingų amžiaus grupių dermę bei paklodami pamatus kartų kaitos procesui.
Esu tikra, kad TS–LKD pakaks ryžto tą padaryti. Kai žinome, kur einame, kokiais principais vadovaujamės, niekas neišmuš mūsų iš kelio.
 

2015 balandžio 01
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Birželis
PATKPŠS
1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930
© 2017. Visos teisės saugomos