Naujienos

Irena Degutienė: TS-LKD rezoliucijos „Kad žmogus būtų svarbus ir reikalingas valstybei“ pristatymas

Savo kalbą pradėsiu klausimu, kokie rodikliai geriausiai atskleidžia mūsų valstybės ir visuomenės būklę. Vieni gali sakyti, kad tai yra bendrasis vidaus produktas, kiti, kad tai yra vidutinė alga, užsienio investicijų apimtys, nedarbo lygis, socialinės rūpybos lygis. Tuo tarpu Biblijos išmintis byloja, kad apie mus daugiausiai pasako ne tai, kiek pinigų esame sukaupę, ne tai, kiek galios turime savo rankose, o tai, kaip gebame pasirūpinti silpniausiais ir labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais.


Šiandien tikriausiai kiekvienas žino, kokia reali žmogaus ir valstybės socialinė padėtis: socialinė atskirtis didėja (senatvės pensiją gaunančių asmenų skurdo ir socialinės atskirties lygis siekia 32 procentus ir yra beveik dvigubai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis), didelė pajamų nelygybė ir to sąlygojama nevaldoma emigracija. Pagal šiuos rodiklius esame ketvirtieji Europos Sąjungoje. Europos Komisija savo ataskaitoje teigia: „Mažas pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalo mokesčiai – net trečdaliu mažesni nei ES vidurkis“.


Globalioje ekonomikoje svarbu konkurencingumas ir svarbu lankstūs darbo santykiai. Šioje srityje irgi smarkiai atsiliekame, ne tik nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių, bet ir nuo artimiausių kaimynų latvių ir estų. Ženklus atotrūkis tarp Lietuvos ir ES valstybių nevyriausybinio sektoriaus vystymo – o pastarasis galėtų ženkliai prisidėti prie socialinės gerovės kūrimo, ypač regionuose. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto išvadose Lietuva kritikuojama dėl netinkamo požiūrio į neįgaliuosius.
Vienas didžiausių šiandienos iššūkių – darbingus žmones integruoti į darbo rinką ir padėti tapti nepriklausomais nuo socialinės paramos. Svarbu skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi iš pašalpų.
Taigi problemų daug, ne visas išvardinau ir dabar. Todėl mes, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, pabrėžiame – darnios visuomenės pagrindas yra šeimos ir bendruomenės stiprinimas. Vadovaudamiesi šiuo esminiu principu, esame pasirengę formuoti solidaresnę, nuoseklesnę ir skaidresnę socialinę politiką.


Todėl mes siūlome priemonių planą
(I) Pensijos privalo būti susietos su ekonomikos augimu.
- Priimant socialinės politikos sprendimus svarbu suvokti, kad senatvės pensija yra ne pašalpa, o žmogaus viso gyvenimo uždarbis. Todėl privalu atsižvelgiant į ekonomikos augimą santykinai dindinti ir pensijas.
- Kuo skubiau įgyvendinti tokią socialinio draudimo sistemą, kurioje derėtų solidari draudimo sistema su nuosekliu kaupimu senatvei.
- SODROS sistemai šiuo metu subalansuoti pagalba turi būti teikiama ne iš bankų paskolų, o iš valstybės biudžeto, trūkstamas pajamas gaunant, pavyzdžiui, iš turto mokesčių didinimo.


(II) Gerai apmokamos darbo vietos ir lankstesni darbo santykiai.
- Siekdami gerinti mokesčių surinkimą ir kurti naujas darbo vietas, turime pagaliau ryžtis tam, dėl ko mus gėdina visi tarptautiniai ekspertai - mažinti darbo apmokestinimą.
- Tokiu būdu taptume patrauklesni tarptautinėms investicijoms, o tai didintų užimtumą, mažintų šešėlinės ekonomikos dalį.
- Europos Sąjungos lėšas turime nukreipti darbo rinkoje paklausių profesijų darbuotojų rengimui ir perkvalifikavimui.
- Mokslo įstaigos savo programas turi derinti su vietos verslu ir veikti atsižvelgdamos į konkretaus regiono poreikius.
- Mūsų siekiami lankstesni darbo santykiai turi remtis abipuse darbdavio ir darbuotojo atsakomybe, žmonių ir darbo išteklių mobilumu, darbo sutarčių įvairove, darbo keitimo patrauklumu.


(III) Didesnės pašalpos mokamos tiems, kuriems jų tikrai reikia.
- Reikia dar plačiau plėtoti mūsų Vyriausybės pradėtą bendruomenių įtraukimą skirstant ir skiriant socialines pašalpas ir išmokas.
- Privalome siekti, kad socialinių pašalpų sistema ir toliau skaidrėtų ir būtų efektyvesnė, kad kuo mažiau žmonių būtų nuo jos priklausomi. Kaip žinote, tuos žingsnius pradėjome dar krizės metu, kai socialinių išmokų skyrimą perdavėme pačioms savivaldybėms.
- Reikia efektyviau išnaudoti visuomenės potencialą ir sparčiau plėtoti labdaringą veiklą – tai, į ką dėmesį nuolat atkreipia Bažnyčia, tai, ką šiandien daro Caritas, aktyvios bendruomenės.
- Paramos teikimas turi būti derimas su nuolatine, tiesiogine paramos gavėjo priežiūra ir pagalba jam. O tai galime pasiekti tik turėdami stiprias, aktyvias vietos bendruomenes ir kvalifikuotų, motyvuotų socialinių darbuotojų tinklą.
- Apskritai, svarbu didinti institucijų (socialinių darbuotojų, mokyklų, vaiko teisių apsaugos tarnybų, gydymo įstaigų, kaimo bendruomenių ir t.t.) bendradarbiavimą tam, kad socialiniai darbuotojai galėtų kokybiškai įvertinti rizikos šeimas bei laiku imtis reikalingų priemonių. Tam reikalingos institucijų veiklos koordinavimo ir dalinimosi informacija platformos, veikiančios regioniniu principu. Tai yra tai, ką po rezonansinių įvykių savo vadovaujamose savivaldybėse yra įdiegę mūsų merai (Alytaus, Radviliškio ir kt.) - tai turi veikti kiekvienoje savivaldybėje.
- Atitinkamai kartu reikalinga griežčiau rūpintis alkoholio vartojimo mažinimu. Alkoholizmas sukuria begales socialinių problemų, be visų sukeliamų iššūkių reikalaujančias ir didelių valstybės išlaidų. Alkoholizmas privalo būti įtrauktas prie vienų rimčiausių mūsų visuomenei kylančių iššūkių.


(IV) Globos sistemos efektyvumas ir plėtra, visapusė pagalba neįgaliesiems.
- Artinant socialinių paslaugų teikimą prie žmogaus, reikia investuoti į bendruomenines ir šeimos palaikymo paslaugas, todėl ES struktūrinė parama turi būti tikslingai skiriama ir nevyriausybiniam sektoriui.
- Svarbu stiprinti valstybės paramą visuomeninių organizacijų vykdomoms programoms, o savivaldybėse skatinti socialinių paslaugų pirkimą iš nevyriausybinio sektoriaus.
- Kad neįgalieji turėtų galimybę savarankiškai gyventi bendruomenėje, svarbu užtikrinti galimybes įsigyti jiems pritaikytą būstą, tinkamai sutvarkyti fizinę aplinką, laiku suteikti reikiamas socialines paslaugas miestuose ir kaimo vietovėse.
- Bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis būtina didinti neįgaliųjų užimtumą ir integraciją į darbo rinką.
(V) Vaikas yra šeimos dalis, o ne valstybės nuosavybė
- Įgyvendindami Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurios pagrindinis tikslas yra atsižvelgti į vaiko interesus ir jo poreikius, plėtosime prevencines paslaugas šeimoms: kompleksinės pagalbos šeimoms centrus, dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms vaikų dienos centruose, sieksime teikti paslaugas jaunoms, pozityvios tėvystės įgūdžių stokojančioms šeimoms, padėti besiskiriančioms ar krizių ištiktoms šeimoms. Taip siekiame sudaryti visas sąlygas vaikui augti savoje šeimoje.
- Tiems vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti biologinėse šeimose, turime sudaryti sąlygas augti kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Todėl svarbu ir toliau skatinti šeimynų kūrimąsi, profesionalią globą šeimoje, įvaikinimą, užtikrinti, kad tam pasiryžusios šeimos gaus visapusišką ir savalaikę medicininę, psichologinę ir kitokią pagalbą.
- Apjungiant socialinių darbuotojų, pedagogų, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir kitų sričių specialistų, bendruomenės narių pastangas, galima pasiekti efektyvesnių šeimos problemų sprendimo rezultatų, tuo pačiu ir pagalbos jose augantiems vaikams.

 

Išvardinau toli gražu ne visas socialinės politikos priemones, kurias esame pasiūlę. Ir pačioje rezoliucijoje, ir programoje jų yra daug daugiau ir plačiau išdėstyta, kaip jas įgyvendinsime. Iššūkių daug. Prieš mus driekiasi ilgas kelias, kuriuo keliaudami privalome atminti, kad mes, kaip politikai, esame čia tam, kad tarnautume savo tėvynei ir jos piliečiams.


Šie metai paskelbti gailestingumo metais, o gailestingumo darbai kalba apie pareigą padėti stokojančiam, alkstančiam, neturinčiam pastogės. Linkiu, kad šis gailestingumo siekis virstų realiais darbais įgyvendinant mūsų socialinės politikos programą.


Taip pat turėtume padėkoti socialinės politikos programos dalį ir iš to gimusią rezoliuciją (Kad žmogus būtų svarbus ir reikalingas valstybei) parengusiems mūsų bendražygiams: Rimantui Jonui Dagiui, Donatui Jankauskui, Laurynui Kasčiūnui, Monikai Navickienei, Andriui Navickui, Gintarei Skaistei ir Kazimierui Starkevičiui.

 

XXI TS-LKD suvažiavimas, 2016 m. gegužės 21 d.  

2016 gegužės 23
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Rugpjūtis
PATKPŠS
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031
© 2017. Visos teisės saugomos