Naujienos

Didžiąją Savaitę – viso pasaulio krikščionims ištiesta ranka padėti išgyventi prisikėlimą

Šiandien spaudos konferencijoje ir konferencijoje „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“, kurią organizavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė, pristatyta sudėtinga krikščionių situacija pasaulyje, Europos pagalba persekiojamiems, žudomiems ir iš savo gimtųjų kraštų išvarytiems krikščionims. Įžangos žodį sakydama Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė pabrėžė, kad Lietuva šiandien laisva – ir kaip valstybė, ir kaip tikėjimo kaip pasirinktos religijos išpažinimo erdvė. Tačiau Lietuva nelaisva nuo įvykių, kurie milijonus krikščionių kasdien verčia slapstytis, kentėti, patirti fizinį ir psichologinį smurtą. „Tačiau vien liudijimo šiandien negana. Taip, pasaulis mato reportažus iš Sirijos ir Irako, daugybės kitų vadinamųjų karštųjų planetos taškų. Ir kartais susidaro įspūdis, kad reportažai kartojasi, tačiau niekas nesikeičia, nieko nevyksta, nieko nedaroma – pasaulis, užsiėmęs savo reikalais, ciniškai stebi ir tyli. Tas tylėjimas ir nieko nedarymas ir yra tiek didžiausias nusikaltimas, tiek ir didžiausia klaida. Nes kito žmogaus problemų ignoravimas, juolab šiandien, globaliame ir labai tankiai persipynusiame pasaulyje – tai auginimas problemų ir grėsmių, kurios vieną dieną stovės už mūsų namų slenksčio“, – sakė I. Degutienė. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad solidarizuojantis su krikščionimis visame pasaulyje svarbu, kad skleistume žinią. Todėl panašūs renginiai kaip šiandien Lietuvoje vyksta ir visame Pasaulyje. „Tyla apie šiuo metu vykdomą genocidą krikščionių pasaulyje yra pats kenksmingiausias veiksmas. Todėl mūsų tikslas – pirmiausia skleisti žinią, antra – padėti krikščionims. Krikščioniškosios organizacijos tiesiogine žodžio prasme atstato karo nusiaubtas vietas, žmonių namus“, – sakė j. e. G. Grušas. – Trečia, ką visi galime daryti, tai – malda, malda už krikščionis, kurie yra persekiojami, maldos vienybė su jais, prašant Dievo pagalbos. Kad tai, ką mes išgyvename, Didžiąją savaitę, išgyvensime Didįjį Penktadienį – Kristaus kančią ir mirtį – bet visuomet minty turėtume ir Kristaus prisikėlimą, tą viltį, kurioje gyvename. Todėl mūsų veiksmai nėra tik skundas ar skausmas, bet ištiesta ranka padėti išgyventi tą prisikėlimą. Tikimės, kad mūsų broliai ir sesės ne tik Artimuose Rytuose, bet ir visame pasaulyje peržengtų tą persekiojimo laikotarpį ir džiaugtųsi laisve išpažinti savo tikėjimą“. Pasak I. Degutienės, dabarties krikščionių skausmas – tai ne kažkieno kito problemos. Krikščionybė apskritai atmeta atsiribojimą nuo svetimos kančios. O atsiriboti nuo skausmo, kokį patys išgyvenome praeityje, užsimerkti neturime moralinės teisės. Juolab kad krikščionybė – neginčijama žmonijos pamato dalis, nepakeičiama, lemtinga civilizacijos ir istorijos dalis – kad ir kaip sunku tai būtų kai kam pripažinti. „Tačiau šiandien kalbame ne vien apie krikščionybę, ne vien apie religinę bendruomenę, ne vien apie mūsų bažnyčią. Kalbame apie visą pasaulį – koks jis yra šiandien, koks jis bus rytoj, ir kokia mūsų vieta jame“, – pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotoja. Pasak Europos Parlamento narės dr. Laimos Liucijos Andrikienės, religijos ir tikėjimo laisvė yra viena pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų Visuotinėje žmogaus teisų deklaracijoje, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje beveik prieš 70 metų, 1948-ųjų gruodžio 10 dieną. Deklaracijos 18 straipsnis skelbia: „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas“. „Mūsų įsitikinimai ir tikėjimas yra mūsų žmogiškojo orumo esmė, tai mūsų identiteto sudėtinė, o iš tiesų – svarbiausioji dalis. Deja, šiandien, 70 metų praėjus po Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo, 21 amžiuje, ne visi gali naudotis laisve turėti ir išreikšti savo įsitikinimus bei laisvai praktikuoti savo religiją. Matome, kad visame pasaulyje žmonės yra persekiojami už savo religinius įsitikinimus, ir ši tendencija, deja, stiprėja, – sakė Europos Parlamento narė. – Metiniame pranešime dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, priimtame plenarinėje sesijoje 2016 m. gruodžio 16 d., Europos Parlamentas konstatavo, kad šiuo metu krikščionių religinė grupė yra labiausiai persekiojama ir bauginama pasaulyje. Įrodymai yra neginčytini. Situacija reikalauja, kad tarptautinė bendruomenė nedelsdama imtųsi veiksmų. Tai, ką mes matome, yra krikščionybės pabaiga Artimuosiuose Rytuose ir jei norime to išvengti, reikia mūsų visų sutelktų ir koordinuotų pastangų. Blogio sąjungininkai yra neišprusimas ar dangstymasis nežinojimu, abejingumas ir baimė. Jiems priešpastatyti galime žinias, švietimą, įsitraukimą ir drąsą. To ir linkiu Lietuvos Seimui bei Vyriausybei, visiems, kurie nori dirbti bendrajam gėriui. Religijos laisvė, pagarba krikščionims ir kitoms religijoms, jų taikus sambūvis – bendrojo gėrio dalis“. Popiežiškojo fondo „Parama stokojančiai bažnyčiai“ direktorius viešiesiems ryšiams Mark‘as von Riedemann‘as pasidžiaugė, kad Lietuva prisijungė prie akcijos nušviesti bažnyčias raudona šviesa, reiškiant solidarumą persekiojamiems ir kenčiantiems krikščionims. (Šiandien vakare Vilniaus Arkikatedra Bazilika nusidažys raudonai.) Taip solidarumą išreiškė Didžioji Britanija, Portugalija, Ispanija, Brazilija, raudona šviesa apšviesdama savo šventoves. „Krikščionių naikinimo pačias baisiausias apraiškas matome Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, kur šią religiją išpažįstantys žmonės yra įkalinami ir kankinami. Arba Pakistane, kai netgi moksleivių vadovėliuose įteisinamas persekiojimas dėl religijos“, – sakė Mark‘as von Riedemann‘as. Kunigas iš Sirijos Ziad‘as Hilal‘as SJ liudijo skaudžią statistiką, kad per pastaruosius septynerius metus šalis buvo visiškai nuniokota, todėl šiandien tenka kalbėti apie 5 mln. pabėgėlių į Kanadą, JAV, kitas ES šalis bei 12 mln. gyventojų, perkeltų gyventi į kitas šalies vietas. Kalbame apie 22 mln. gyventojų valstybę, kurios pusė gyventojų pasitraukę iš savo gimtųjų vietų. „Mes nenorime tapti pabėgėliais, mes norime, jog Sirijos žmonės gyventų Sirijoje tačiau su taika ir saugumu“, – pasakojo kunigas. Šiandien nuolat skambėjo klausimas: ką gali padaryti Europos Sąjunga – viena pagrindinių žmogaus teisių gynėjų pasaulyje? Europos Parlamentas dešimtis kartų kėlė ir kelia šį klausimą plenarinių sesijų diskusijose bei priimamose rezoliucijose ragindamas ES Tarybą, Europos Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) imtis aktyvesnių veiksmų, ginant apskritai religijos laisvę ir ypač krikščionis pasaulyje. „Europos Parlamente nuolat, drąsiai galiu sakyti, – kas savaitę! – vyksta aukšto lygio konferencijos dėl religinio radikalizmo prevencijos, religinių mažumų apsaugos ir ypač dėl krikščionių apsaugos. Dėl to nereikėtų stebėtis: kai Damoklo kardas pakimba virš didžiausios religinės grupės pasaulyje, visi politikai, žvelgiantys toliau nei tik artimiausi rinkimai, jaučia pareigą ieškoti sprendimo būdų ir prisidėti prie bendro darbo. Galėčiau išvardinti ilgą sąrašą rezoliucijų, kreipimųsi į valstybių vyriausybes, tarptautines organizacijas, siūlant sprendimus, dažnai – reikalaujant teisingumo nusikaltimų vykdytojams, remiantis tarptautine teise“, – pažymėjo dr. L. L. Andrikienė. Seimo TS–LKD frakcijos Viešųjų ryšių grupė Tel. (8 5) 2396514 [email protected]
2018 kovo 26
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Rugpjūtis
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031
© 2018. Visos teisės saugomos