Naujienos

Seimo Pirmininkė I. Degutienė: Lietuva nei sovietų, nei nacių okupacijų akivaizdoje neišsižadėjo laisvės vilties

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „SSRS ir Vokietijos karo pradžia Baltijos šalyse 1941 metais“.

Kalbėdama konferencijos dalyviams ir svečiams Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad senų įvykių aukos ir liudininkai, politikai ir istorikai, mokslininkai ir savo praeičiai neabejingi piliečiai vis mėgina aptarti skaudžius ir tragiškus dvidešimtojo amžiaus vidurio įvykius, dar kartą atsakyti į klausimus, kas ir kaip iš tikrųjų vyko dviejų blogio imperijų – Sovietų sąjungos ir nacių Vokietijos – sandūroje.

 

„Nors nuo nacių ir sovietų karinio konflikto, tiesiogiai palietusio ir Lietuvą, praėjo jau septyniasdešimt metų, į daugybę klausimų neatsakyta iki šiol. Iki šiol atverti ir prieinami ne visi archyvai, iki šiol matome pavyzdžių tokio elgesio su praeitimi, kuris puikiai iliustruoja posakį: istorija – tai ta pati politika, tik nukreipta į praeitį. Iki šiol galime perskaityti iš išgirsti absoliučiai skirtingų, iš esmės viena kitai prieštaraujančių Antrojo pasaulinio karo ir šiandien aptariamo jo epizodo interpretacijų. Skirtingas ir tų įvykių vertinimas. Visi žinome, kad nacių režimas Vokietijoje ir pasaulyje buvo pasmerktas, o jo aktyviausi veikėjai ir žiauriausi vykdytojai – nuteisti. Tuo tarpu stalinizmas, ne vieno istoriko nuomone – jėga, ne mažiau prisidėjusi prie Europos pasidalijimo ir karo eskalavimo, dar ir šiandien neretai ginama ir teisinama, o stalinistiniai nusikaltimai vaizduojami kaip menkesni už hitlerinius“, - sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva yra iš tų valstybių, kurios patyrė abiejų agresorių okupacijas, žiaurumą ir savivalę.

 

„Lietuvoje gyvenusios tautos kentėjo ir nuo vienų, ir nuo kitų atėjūnų, ir tikriausiai neįmanoma atakyti, o gal net ir klausti būtų pernelyg ciniška, kurio okupanto sukeltos kančios buvo mažesnės. Juo labiau kad trėmimus ir keliones į koncentracijos stovyklas, persekiojimą ir fizinį arba dvasinį luošinimą žmonės patyrė ir iš vienų, ir iš kitų okupantų pusės. Juo labiau, kad visi žinome atvejų, kai tas pats žmogus, ta pati šeima nukentėjo ir nuo vienų, ir nuo kitų, nors nesipriešino režimui ir turėjo tik vieną tikslą – išgyventi“, - sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė nuomone, šie metai yra pavadinti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais, nes tai – geriausia visus Lietuvos žmonių išgyvenimus ir pastangas, viltis ir vilties praradimą apimanti formuluotė.

 

„Juk iš tikrųjų buvo Lietuvos pastanga apginti laisvę ir nepriklausomybę tiek nuo sovietinių okupantų 1940-aisiais metais, tiek nuo nacių okupantų 1941-aiais metais. Lietuva ir pirmos, ir antros okupacijos akivaizdoje, kaip ir 1944-aisis, grįžtant sovietinei armijai, patirdama trečią okupaciją per ketverius metus, neišsižadėjo laisvės vilties“, - sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad būtent šis neišsižadėjimas ir tapo didžiųjų netekčių priežastimi.

 

„Už žmogaus ir tautos prigimtinę teisę į laisvę Lietuvos piliečiai mokėjo pačia skaudžiausia kaina – gyvybėmis, trėmimais, holokaustu. Žvelgiant iš šių dienų, visos mūsų tautos ir valstybės kančios atrodo kaip vienos pažeminimų ir tragedijų virtinės, vienos istorinės grandinės grandys. Kaip iš esmės – vieno nusikaltimo dokumentais tapo Balio Sruogos atsiminimai iš Štuthofo ir Dalios Grinkevičiūtės iš Laptevų jūros pakrantės. Mažų tautų naikinimo įvairovė dvidešimtojo amžiaus viduryje buvo plati ir savo formomis, ir savo geografija“, - sakė Parlamento Pirmininkė.

 

I. Degutienė atkreipė dėmesį, kad žmonės, savo akimis matę ir patyrę didžiąją neteisybę, šiandien jau yra garbaus amžiaus žilagalviai, o didžioji dauguma jų lemties draugų jau iškeliavo į Anapilį.

 

„Todėl noriu pakartoti savo prašymą, kurį esu sakiusi panašiomis progomis ne vieną kartą: nebūkime abejingi savo tautos praeičiai. Fiksuokime, įrašykime ir užrašykime liudininkų atsiminimus. Tegu jie gula į knygas, spaudą, vadovėlius. Dokumentuokime Lietuvos istoriją. Pagalvokime, kiek skurdesnė būtų mūsų tautos atmintis, jei savo laiku patirtų išgyvenimų ir minčių nebūtų užrašę, pavyzdžiui, Lionginas Baliukevičius – Dzūkas ar Juozas Urbšys, minėtieji Dalia Grinkevičiūtė ar Balys Sruoga, getų kaliniai ar mūsų tremtiniai“, - sakė Seimo Pirmininkė ir pabrėžė, kad tai yra labai sunkus, laiko ir pasiaukojimo reikalaujantis darbas.

 

Ji pakvietė visus neabejingus atsiverti tiesai, kad ir kokia ji būtų nemaloni, ir būti išties laisvais.

 

„Ne visi žmonių prisiminti faktai gali būti mums malonūs ir liudijantys garbingą laikyseną. Tačiau, jeigu atgimstanti Lietuva vis dėlto pasirinko savo orientyru laisvę, turime prisimint, jog į laisvę veda tik tiesa. Išdrįskime atsiverti tiesai ir būti iš tikrųjų laisvi“, - sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkės sekretoriatas

2011 birželio 29
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Spalis
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
© 2017. Visos teisės saugomos