Naujienos

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta NATO parlamentinės asamblėjos seminare „Rytų partneriai: šiuolaikiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos“

Gerbiamieji parlamentinės asamblėjos dalyviai,

 

 

Sveikinu visus čia susirinkus, kad dar kartą aptartume mums visiems aktualius klausimus, dar kartą paieškotume galimų raidos krypčių. Nors problemos ir klausimai, kuriuos aš iškelsiu, nėra nauji nei NATO vaidmens šiandieniniame pasaulyje, nei demokratijos plėtros Europoje kontekste. Tai – ne kartą minėtos temos, tačiau atsakymų į jas nėra, juo labiau kad gyvenimas, politinė ir geopolitinė realybė kasdien daro savo korekcijas.   

   

 

Deja, viltingai atrodžiusios ir neseniai vykusios šio regiono politinės permainos nebuvo realizuotos tiek, kiek tikėjosi demokratinis pasaulis. Todėl šiandieniniai geopolitiniai procesai Rytų Europoje verčia kalbėti apie vis dar esančias „skiriamąsias linijas“. Tačiau didelė klaida būtų šią problemą laikyti tik lokaline Rytų Europos problema. Akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis saugių ir demokratiškomis vertybėmis paremtos bendros Europos saugumo architektūros kūrimas nėra baigtas. Pabrėžiu: bendros saugumo architektūros.

 

Šio regiono valstybės geografiškai, istoriškai, politiškai išsidėstę tarp dviejų labai skirtingų geopolitinių erdvių: Europos Sąjungos iš vienos pusės ir vis labiau stiprėjančių politinių, ekonominių ir karinių integracinių procesų – iš kitos. Tai tikrai nėra vien tik skirtingų politinių ir ekonominių organizacijų varžybos. Tai – esminė, principinė konkurencija tarp skirtingų vertybinių ir politinių sistemų, tarp skirtingų demokratijos sampratų ir iš to kylančių politinės veiklos modelių. Ir jeigu Europos Sąjunga ir NATO nesugebės atrasti būdų, kaip padėti Rytų partnerėms ištrūkti iš geopolitinių spąstų, deja, Europos saugumo sistemos kūrimą užbaigs kiti.

 

 

Siekdama išvengti tokio scenarijaus, NATO kartu su Europos Sąjunga turi tęsti vadinamąją „atvirų durų“ politiką. Narystės NATO ir ES perspektyva – geriausias būdas motyvuoti Rytų Europos valstybes eiti demokratijos keliu. Kalbu tai remdamasi ne abstrakčia politologine dėlione, o keliolikos metų senumo Baltijos šalių patirtimi, kai būtent tokia perspektyva motyvavo sparčias Baltijos valstybių permainas. Ar šiuo atveju, tai – nepakankamai iškalbingas pavyzdys? Tikiuosi, seminaro diskusijos padės atsakyti į šitą klausimą.    

 

 

Akivaizdu, jog posovietinėje erdvėje kuriasi su NATO ir ES konkuruojanti geopolitinė erdvė. Rusija siekia tapti šių procesų centrine valstybe. Kita vertus, daugiatūkstantinės piliečių demonstracijos Rusijoje liudija vidaus situacijos permainas. Gal ilgainiui tai gali reikšti realią Rusijos demokratizacijos galimybę? Tai – irgi atviras klausimas mums visiems.

 

 

Kita Rytų kaimynė – Baltarusija – juda vis gilesnės saviizoliacijos link. Geopolitiškai šalis save įstūmė į kampą, nes dėl ekonominės krizės ir tarptautinės izoliacijos didėja jos priklausomybė nuo Rytų kaimynės. Didėjanti priklausomybė reiškiasi svarbiausių Baltarusijos įmonių kontrolės perėmimu. Šalies ekonomikos stabilumas priklauso nuo užsienio kreditų. Taip prarandama politinių ir ekonominių procesų Baltarusijoje kontrolė. Iš viso to kyla klausimas: koks mūsų vaidmuo tokioje situacijoje? Ar turime receptą, kaip pakreipti šios šalie raidą kita linkme? Būdami ištikimi demokratijos vertybėms, turime aiškiai pasakyti, jog esminė sąlyga atnaujinti dialogą su Baltarusija – visų politinių kalinių paleidimas ir reabilitavimas. Tačiau – ne tik tai. Baltarusijai būtini sisteminiai pokyčiai, o ne parodomosios akcijos, kurias režimas demonstruoja tada, kai prireikia Vakarų finansinių kreditų ar ima blogėti santykiai su Rytais. 

 

Ukraina tebėra dviejų skirtingų integracinių erdvių sankirtoje, ir kartais atrodo, kad Kijevas siekia išlaikyti pusiausvyrą, laviruoti. Tačiau Ukraina turi suprasti, jog nėra tarpinio varianto, nėra „vidurio“ kelio tarp Europos Sąjungos ir Eurazijos Sąjungos kaip nėra vidurio tarp demokratijos ir demokratijos apribojimų. Istorinė patirtis rodo, kad šioje Europos dalyje neįmanoma ilgai išlikti „tarpine teritorija“ ir kartu išlaikyti savo savastį bei valstybės suverenitetą. Ukraina turi likti europiniame kelyje, nes žingsniai Eurazijos sąjungos link klampins vis giliau ir giliau, ir kuo toliau, tuo bus sunkiau grįžti atgal. Ir tai – pasikartosiu, ne tik Ukrainos problema. Mums irgi būtina kelti klausimą, ko turėtume bendrai imtis, kad Ukraina neliktų „tarpine teritorija“?

 

 

Moldovos siekius vertinu kaip galimybę sukurti „sėkmės istoriją“ regione. Turime rasti būdą padėti Moldovai įgyvendinti provakarietiškos vyriausybės pasirinktą užsienio politikos kryptį – integraciją į Europos Sąjungą. Ir tam tikslui vėlgi nereikia išradinėti nieko naujo – Moldova, kaip ir kitos Rytų partnerystės valstybės, turėtų matyti realią narystės euroatlantinėse saugumo organizacijose perspektyvą.

 

 

Gerbiamieji, tai, ką čia paminėjau – ne apibendrinimai ir ne išvados, o klausimai. Klausimai, kurie iškyla šiandien ir į kuriuos turime ieškoti atsakymų. Antraip į juos atsakys kitos geopolitinės jėgos, ir, žinoma, atsakys, sau palankia forma. Todėl nuoširdžiai linkiu, kad šiandien seminaro pranešimuose ir diskusijose išsakyti žodžiai kuo greičiau taptų konkrečia veikla, siekiant mums visiems bendrų tikslų. Dar kartą sveikinuosi su visais seminaro dalyviais ir linkiu kuo geriausios sėkmės!

 

 

Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

 



 

2012 birželio 18
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Gruodis
PATKPŠS
123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
© 2017. Visos teisės saugomos