Naujienos

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentų asamblėjoje energetinio saugumo klausimais

Gerbiamosios Asamblėjos viešnios, gerbiamieji svečiai,
Mieli kolegos,

 

Viena skaudžiausių sovietinio palikimo dalių yra ta, kad mūsų valstybė iki šiol neturi realios energetinės rinkos ir yra esmingai priklausoma nuo Rusijos išteklių. Konkrečiai tai ypač pajutome nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kai Lietuva apie pusę valstybei reikalingos elektros energijos buvo priversta importuoti iš Rusijos, kadangi vis dar nesame prisijungę prie Vakarų Europos elektros energijos sistemos. Išsivaduoti iš tokios situacijos padėtų tik konkretūs infrastruktūriniai projektai, ir pirmiausiai – elektros tiltai su Lenkija bei Švedija ir, žinoma, naujos regioninės atominės elektrinės statyba. Be abejo – ir plečiant alternatyvios energijos šaltinių išteklių plėtrą Lietuvoje.

 

Suprantama, įgyvendindami naujos atominės jėgainės projektą, turime atlikti „namų darbus“ – susitarti su strateginiu investuotoju ir aiškiai nusistatyti techninius naujos jėgainės parametrus. Pradėję parengiamuosius darbus, iš karto deklaravome siekį, kad šis projektas sustiprintų Europos Sąjungos narių Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos energetinį saugumą. Tačiau, kai tik Lietuva paskelbė savo aiškią poziciją dėl naujos branduolinės jėgainės statybos ir pradėjo konsultacijas su kaimynėmis, Rusija ir Baltarusija taip pat paskelbė planus šalia mūsų valstybės statyti savo atomines jėgaines. Šiandien negalime tiksliai pasakyti, ar šie Rusijos ir Baltarusijos projektai statomi ant realaus pagrindo, ar tai tik geopolitiniai manevrai, siekiant stabdyti mūsų energetinius planus, tačiau įvairūs viliojantys signalai, ypač iš Rusijos pusės, jau siunčiami mūsų kaimynams. 

 

Rusija šiandien kaimyninėms šalims siūlo pirkti elektros energiją iš planuojamos statyti Kaliningrado atominės elektrinės arba kitokia forma bendradarbiauti šiame projekte. Gerbsime kaimynų pasirinkimą, kad ir koks jis bus, tačiau tikimės, kad vertinant konkuruojančius projektus Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, bus atsižvelgta ne tik į realų Rusijos pasiūlymų ekonominį pagrindą, bet ir įvertinta visą geopolitinė veiksmų logika. Juk energetika – neatskiriama politikos ir geopolitikos dalis. Lietuva siekia pastatyti atominę jėgainę, kuri būtų regioninė ir todėl unikali visoje Europos Sąjungoje, o jos valdymas būtų paremtas europinio verslo modeliu. Tuo tarpu Rusijoje verslas ir politika yra neatskiriamai susiję, o energetikos sektorius – itin politizuotas.

 

Kas gali garantuoti, kad Rusijoje pasikeitus politinėms nuotaikoms vieną dieną kaimynams ir projekto partneriams nebus pradėtos taikytos panašios energetinio spaudimo formos, kaip buvo taikoma Ukrainai ar Baltarusijai? Tokia geopolitinio spaudimo forma iš dalies galima laikyti ir niekaip nesibaigiantį naftotiekio „Družba“ remontą, dėl kurio nukenčia ne tik Lietuva, bet ir „Mažeikių naftą“ valdanti Lenkijos kompanija „PKN Orlen“. 

 

Lietuvos ir Lenkijos elektros „tiltas“ – dar vienas labai svarbus geopolitiškai infrastruktūrinis projektas. Būtent ši jungtis užtikrintų galimybę Lietuvai ištrūkti iš posovietinės energetinės erdvės ir prisijungti prie Vakarų Europos elektros perdavimo sistemos. Dėkojame mūsų kaimynams lenkams, kad šis projektas įgauna pagreitį.

 

Dujų sektorių Lietuva pradeda reformuoti pagal naujas Europos Sąjungos nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti energetinę rinką ir siaurinti monopolijų įtaką. Mūsų tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos siūlomą visiško atskyrimo principą, pagal kurį energetinių išteklių gamyba ir transportavimu negalėtų užsiimti ta pati bendrovė. Šios nuostatos įgyvendinimas Lietuvai neabejotinai leistų efektyviau plėtoti energetinį savarankiškumą stiprinančius projektus – suskystintų dujų terminalą, dujotiekio jungtį su Lenkija. Juk patys suprantate, kaip sunku, esant dabartinei situacijai, derėtis su „Gazprom“ valdoma įmone dėl energetinių projektų, kurie mažintų to paties „Gazprom“ įtaką Lietuvoje.

 

Europos Sąjungos lygmeniu būtina remti kiekvieną sprendimą, kuris suteiktų pranašumo ir keltų Bendrijos galią derybose su energetinių išteklių tiekėjais. Viena iš tokių priemonių – dujų sektoriaus liberalizavimas ir abipusiškumo principo taikymas. Pagal jį, kuriant bendrą Europos Sąjungos vidaus energetikos rinką, Bendrijos kompanijoms taikomi veiklų atskyrimo principai analogiškai turi galioti ir išorės kompanijoms, siekiančioms investuoti į Europos Sąjungos energetikos rinką. Paprasčiau sakant, turime siekti vienodų verslo sąlygų tiek Europos Sąjungai, tiek ir Rusijai.

 

Geros praktikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Puikus abipusiškumo pavyzdys – Ukrainos sprendimas įsitraukti į Europos energijos bendriją ir taip priartinti savo dujų ūkį prie europietiškų taisyklių. Europos Sąjunga turėtų suteikti Ukrainai pagalbą siekiant dujų ūkyje įgyvendinti Europos Bendrijos teisės aktus.

 

Kitas svarbus žingsnis būtų tai, ką savo iniciatyvoje siūlo Europos Parlamento pirmininkas Ježis Buzekas ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Žakas Deloras – įsteigti bendrą Europos Sąjungos dujų įsigijimo agentūrą, kuri apribotų energetinių išteklių tiekėjų galimybes įgyvendinti diskriminacinę kainų politiką. Įsiklausykime į šį pasiūlymą, kuris yra labai reikšmingas ir turintis aiškią perspektyvą. Tuo pačiu Lisabonos sutartyje įrašytas solidarumo energetikoje principas įgautų realų turinį.

Suprantame, jog ši mūsų energetinė strategija dar kol kas neįgavo realaus kūno. Nepaisant to, ji nubrėžia mums aiškias energetines gaires, kuriomis turėtume vadovautis ateityje. Ir šią energetinio saugumo viziją galėsime įgyvendinti tik bendru darbu.

 

Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

 

2010 spalio 08
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Balandis
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
© 2017. Visos teisės saugomos