Naujienos

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės įvadinė kalba, pasakyta trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentų Asamblėjoje

Gerbiamasis Lenkijos Respublikos Senato Pirmininke,
Gerbiamasis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininke,


Gerbiamieji Asamblėjos delegacijų nariai, Asamblėjos viešnios ir svečiai,

Nuoširdžiai sveikinu Jus, mūsų istorinius kaimynus, atvykus į Lietuvos Respublikos Seimą. Man labai malonu, kad trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Asamblėja pagaliau atkeliavo ir į Lietuvą. Mums yra garbė ją rengti kaip tik tuo metu, kai visos trys tautos prisimena ir švenčia Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Tikiuosi, kad tai bus ne tik chronologinis sutapimas, bet ir dar vienas mūsų bendro istorinio likimo paliudijimas, kadangi Žalgirio mūšis visada buvo ir bus laikomas ne tik visų trijų tautų bendru istoriniu paveldu, bet ir neginčijamu Vidurio bei Rytų Europos politinės vienybės simboliu.

 

Istorinė mūsų tautų unijinės valstybės tradicija šiandien reikalauja modernių, dabartį geriausiai atitinkančių bendrų veikos krypčių. Lenkija ir Lietuva, būdamos Europos bendrijos narės, tai geriau ar blogiau jau realizuoja. Tačiau turime pripažinti, kad Ukrainos kelyje į Europos Sąjungą, dar iškyla nemažai kliūčių. Ir nors šiandien realybė būtent tokia, privalome dar kartą aiškiai išsakyti nuostatą, kol Ukraina netaps visateise Europos Sąjungos nare, bendrų Europos saugumo namų statyba tikrai nebus baigta. Tad ir šios trišalės parlamentinės Asamblėjos svarbiausia misija – padaryti viską, kas šiandien įmanoma, kad Ukrainos kelias į Europos bendriją būtų greitesnis ir lengvesnis.

 

Akivaizdu, jog Europos Sąjungos sprendimas nesuteikti Ukrainai bent jau tolimos narystės Bendrijoje perspektyvos negali būti galutinis. Europos Sąjunga turi aiškiai apsispręsti dėl to, kur prasideda ir baigiasi Europa. O kol tarp ES narių bendro sutarimo šiuo klausimu nėra, būtina daryti tai, kas įmanoma šiandien: Susitelkti ties ES laisvosios prekybos erdvės plėtra ir bevizio režimo tarp ES ir Ukrainos kūrimu. ES privalo kuo plačiau atverti savo rinką ir kartu šį dalinį atsivėrimą suvokti ne kaip alternatyvą Ukrainos narystei ES, bet kaip tarpinę stotelę nuosekliame Ukrainos kelyje į visavertę narystę Bendrijoje. Tai šiandien – ko gero, realiausia galimybė ir trumpiausias kelias ištrūkti iš uždaro rato, kuriame ES nesuteikia narystės perspektyvos, o Ukraina negauna motyvacijos laipsniškai artėti prie ES taisyklių.

 

Be abejo, žaidimo kamuolys nėra vien tik Europos Sąjungos rankose. Siekiant, kad ES ir Ukrainos santykiai pakiltų į aukštesnį lygmenį ir taptų glaudesni, būtinos ryžtingos politinės ir ekonominės reformos šioje šalyje.

 

Neabejoju, kad ši Asamblėja gali paspartinti Ukrainos eurointegraciją. Būtų puiku, jei Asamblėjos veikla neapsiribotų vien tik kasmetiniu forumu ir pavyktų surasti naujų veiklos krypčių. Ir gerų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Jūs puikiai žinote, jog jau kelis metus sėkmingai veikia penkių Šiaurės šalių ir trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo grupė NB8. Šių šalių parlamentų vadovai ne tik susitinka kartą per metus, bet ir rengia bendrus vizitus į strategiškai svarbias valstybes. Per keletą metų įvyko bendri Šiaurės ir Baltijos šalių vizitai į JAV, Ukrainą, Gruziją. Tokie bendri vizitai išryškina Šiaurės ir Baltijos šalių regioninį bendradarbiavimą, pritraukia strategiškai svarbių valstybių politinį dėmesį arba politiškai paremia tuos, kuriems tos paramos labai reikia. Kodėl gi šio formato neperkėlus į trišalių Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos santykių praktiką? Manau, kad tokie bendri vizitai į svarbiausias Europos Sąjungos valstybes leistų greičiau pralaužti kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse Ukrainos integracijos atžvilgiu susiformavusius ledus ir atskleisti integracijos privalumus Bendrijos gerovei ir saugumui. 

 

Beje, derėtų neužmiršti, kad bendrų Europos saugumo namų statyba nėra baigta tiek kalbant apie Bendrijos geografinę plėtrą, tiek ir apie problemas pačios Europos Sąjungos viduje. Ukrainą nuo mūsų politiškai vis dar skiria ES išorės siena, tuo tarpu pačios Baltijos šalys energetiškai tebėra nuo Europos izoliuota energetinė sala. Paminėsiu keletą tai patvirtinančių faktų. Baltijos šalių elektros energijos sistema tebėra įjungta į posovietinės erdvės sistemą ir nėra Vakarų elektros energijos sistemos dalis. Tuo tarpu dujas perkame iš vienintelio tiekėjo. Gal tai būtų ir nekeltų didelių problemų, jei šis tiekėjas vadovautųsi rinkos ekonomikos, o ne ekonomikos politizavimo ir „energetinės diplomatijos“ principais. Akivaizdus tokios situacijos padarinys – faktas, kad Baltijos šalys už dujas Rusijai moka daugiau nei Vokietija ar kitos ES narės. 

 

Dar viena negatyvių tendencijų kategorija – nauji energetinės infrastruktūros projektai („Šiaurės Europos dujotiekis“, „Pietų srovė“), kuriais siekiama aplenkti energetinio tranzito valstybes ir taip didinti joms spaudimą bei diktuoti sąlygas. Deja, neretai santykiuose su Europos Sąjunga veikiama „per sostines“, taip kuriant kliūtis arba ardant vieningą ES energetinę politiką.  

 

Tai – tik keli aspektai, kurie dar kartą liudija: energetika šiandien – vienas iš svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos saugumo iššūkių, o be energetinės nepriklausomybės neįmanomas ir politinis savarankiškumas. Būtent todėl kaip svarbiausią šios Asamblėjos temą iškėlėme energetinį saugumą. Tikiuosi, jog, pasitelkus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos energetinio saugumo ekspertus, mums kartu pavyks atrasti bendrą vardiklį tiek adekvačiai vertinant energetinio saugumo iššūkius, tiek ir kuriant jų įveikimo strategiją.

Nuoširdžiai linkiu, kad ši mūsų Asamblėja taptų kad ir nedideliu, bet realiu žingsniu šia kryptimi.

 

Ačiū už dėmesį. 

Irena Degutienė
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

 

2010 spalio 08
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Rugsėjis
PATKPŠS
123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930
© 2017. Visos teisės saugomos