Naujienos

Irena Degutienė: Tarpukario Lietuvos politinė filosofija – akivaizdus modernios Lietuvos kultūros laimėjimas

Seimo vicepirmininkės Irenos Degutienės sveikinimo žodis pristatant Lietuvos politinės minties antologijos“ I tomą „Lietuvos politinė mintis 1918–1940“.

 

Sveikinu visus susirinkusius, akivaizdu, neabejingus mūsų tautos kultūriniam paveldui. Šiandien pristatomas ypatingo darbo rezultatas – Lietuvos politinės minties antologijos pirmoji knyga. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai, vadovaujami docento Algimanto Jankausko, surinko iškiliausius tarpukario laikotarpio Lietuvos politinės minties tekstus, prikėlė gyvenimui ir pristato visuomenei.

 

Politinės minties veikalų publikavimas ir tyrimai pradėti tarpukariu ir išeivijoje buvo tęsiami sovietmečiu, tačiau pastarąjį dešimtmetį priblėso. Todėl turėdami pagarbos vertą politinės minties tradiciją, džiaugiamės, kad visuomenė, o ypač studentai, pagaliau galės skaityti geriausius lietuvių darbus, perimti jų idėjas. To reikia kiekvienai savo praeitį, dabartį ir ateitį siejančiai politinei bendruomenei.

 

Idėjos, ypač politikos moksluose, gali būti kuriančios ir griaunančios. Šis mokslininkų darbas pretenduoja paskleisti labai gerą idėją – sugriauti mitą, kad tarpukaryje Lietuva buvo atsilikusi valstybė.

 

Lietuviams šiandien ima trūkti paprasčiausio pasididžiavimo savo tauta ir valstybe. “Didžiuokis, kad esi lietuvis” – toks šūkis, dar neseniai skambėjęs daugelio mintyse, spėjo įgauti neigiamą atspalvį. Atsiranda net sakančių, kad didžiuotis tautybe galima tik pažeminant kitas tautas. Nereikia pasiduoti šiai pragaištingai filosofijai. Praeities sėkmės pavyzdžiai kaip tik ir padeda prieš ją atsilaikyti.

Sovietmečiu okupantai puikiausiai suprato šią taisyklę ir stengėsi sumaišyti su purvais visa, ką geriausio turėjome savo istorijoje. Partizanus apskelbę nusikaltėliais ir ištrėmę “liaudies priešus” – visą inteligentiją – jie sugebėjo sėkmingai paskleisti dar vieną melą. Melą apie atsilikusią, provincialią fašistinę tarpukario Lietuvą, iš kurios nieko gera negalima pasimokyti. Šiandien pristatoma knyga puikiausiai demaskuoja šią sovietinę pasaką.

 

Lietuvos tarpukario filosofija lygiavosi su aukščiausio lygio to meto Europos mąstytojais. Ne vienas Lietuvos filosofas studijavo pas garsiausius modernių laikų autorius ir pats svariai prisidėjo prie aktualių to metų problemų apmąstymo. Stasys Šalkauskis, Mykolas Romeris, Vosylius Sezamanas, Pranas Dielininkaitis ir daug kitų autorių šioje knygoje atstovauja senąją kartą. O Antanas Maceina, Juozas Girnius – jaunąją kartą. Autoritarinio režimo akivaizdoje politinė mintis Lietuvoje nenumirė, o tik susitelkė ir dar labiau sustiprėjo, atvirai kritikuodama valdžią ir kurdama jau išeivijoje galutinai subrandintas idealios valstybės sąrangos vizijas.

 

Šioje knygoje sutinkami autoriai atspindėjo ir kartu formavo tarpukario Lietuvos visuomenės santykį su valstybe ir politika. Atspindėjo, nes šiuos politinės minties kūrinius parašė ne vien filosofai, o ir įvairiausių kitų sričių atstovai. Randame teisininkų, inžinierių, fizikų, geografų, kunigų, pedagogų darbus. Tai aiškiai liudijo, kad politiniu gyvenimu ir valstybės ateitimi tuo metu domėjosi ne siauras elitas, o visi išsilavinę žmonės.

 
 

Tačiau šios knygos tekstų autoriai ir formavo visuomenę ir tautą. Gimę per vėlai, kad būtų dėję pamatus pačiai moderniai Lietuvos valstybei, jie jaunosios kartos protuose užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą – daugybės jaunuolių begalinę meilę ir ištikimybę Lietuvai. Niekas to neliudija geriau, nei gyvų rezistentų ir tremtinių pasakojimai apie tai, kad juos kaip asmenybes suformavo Antano Maceinos, Prano Kuraičio ir daugelio kitų paskaitos. Patys atsidūrę tremtyje – Rytuose ar Vakaruose – šie žmonės per ugdymą užtikrino troškimą ir viltį apie kada nors ateisiančią Lietuvos nepriklausomybę.

 

Tarpukario Lietuvos politinė filosofija – akivaizdus modernios Lietuvos kultūros laimėjimas, kuriam negalima leisti numirti. Šie knygnešiai, priešiškų paveldui stereotipo apsuptyje nešantys mums šią knygą, kaip tik ir neleidžia Lietuvos laimėjimams numirti. Linkiu jiems sėkmės ir kantrybės šiame darbe, kuriame reikia dar daug ką nuveikti. Ne veltui tai tik pirmasis knygos tomas – mūsų tikrai laukia išeivijos ir sovietmečio antologijos, o galbūt ir ankstesnių amžių politinės minties rinkiniai. Pasinaudokime šia reta proga pažinti savo istoriją, kurią suteikia antologijos sudarytojai. Galbūt šios knygos išleidimas vėl suburs mūsų inteligentiją daugiau ir plačiau mastyti, nelikti nuošalėje, statant Lietuvos valstybės rūmą.

2012 gruodžio 05
 

2012-12-05 Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atidarė parodą "Žvėryno reminiscencijos"

2013-01-23 Seimo vicepirmininkė dalyvavo LRT darbuotojų apdovanojimuose "Bitinukai 2012"

Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)
Bitinukai 2012 (nuotr. G. Savickio, ELTA)

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Spalis
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
© 2017. Visos teisės saugomos