Požiūris

I. Degutienė: Bendradarbiaukime su jaunimu

Demokratiški, mylintys Tėvynę ir išpažįstantys krikščioniškas vertybes žmonės, 1993 m. gegužės 1 dieną susibūrėme į Tėvynės Sąjungą, per 19 gyvavimo metų kartu nuėjome sudėtingą brandos kelią – kartais tiesų, kartais duobėtą su įvairiais pakilimais ir nusileidimais.

 

Per tą laiką susijungėme su kitomis partijomis, giminingomis savo pažiūromis ir idėjomis: politiniais kaliniais ir tremtiniais, krikščionimis demokratais, tautininkais, demokratais, nepriklausomybininkais.

 

Taip Lietuvoje atsirado stipri dešinioji partija, kuriai Dievas ir likimas nepagailėjo rimtų išbandymų. Po 2008 m. laimėtų rinkimų džiaugtis teko neilgai – skubiai kibome į darbą kovojant su Lietuvą ir pasaulį užgriuvusia ekonomine krize. Sunkiai, bet sutelktai brendame iš tos duobės, valstybė po truputį atsigauna, bet... vėl artėja Seimo rinkimai. Kokie mes šiandien esame, artėjant rudenio rinkimams?

 

Per pastaruosius kelis metus, ypač susijungus su krikščionimis demokratais, pagal įtakingų vakarietiškų partijų tradiciją mūsiškėje TS-LKD pagaliau kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Džiugu, kad ši kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

 

Tikiuosi, kad ir ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin konjunktūrinius riboženklius. Idėjų varžybos, o ne grupinių interesų kova turi tapti mūsų politinės jėgos varikliu. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina. Lygiai taip, kaip kregždutė aukštai ir pergalingai gali kilti tik su dviem sparnais.

 

Tačiau šiandien turime dirbti ir dar viena linkme. Kuriant partiją kaip stiprią politinę bendruomenę ypatingas vaidmuo tenka jaunimui – pačiai imliausiai, pačiai gyviausiai, nuolatos ieškančiai, siekiančiai ir judančiai visuomenės daliai. Džiugu, kad Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams pavyko suburti gausų jaunų žmonių būrį – turime nemažą būrį jaunų Seimo narių, Savivaldybių tarybų narių, pagalbininkų.

 

Liūdna konstatuoti, tačiau kartais atrodo, kad konkurencija tarp skirtingų jaunimo stovyklų partijos viduje peržengia ribas. Labai svarbu, kad jaunimas netaptų atskirų politikų ambicijų įkaitais. Manau, kad šiandien turime peržiūrėti partijos politiką jaunimo atžvilgiu, iš naujo įvertinti jaunų žmonių paramą, pagalbą ir dalyvavimą politinių procesų formavime. Esu tvirtai įsitikinusi, kad TS-LKD būtina stiprinti sąveiką su intelektualiu akademiniu jaunimu. Šiandien akivaizdu, kad Vakarų Europos dešiniosios partijos „praranda“ universitetuose studijuojantį jaunimą. Akademinis intelektualinis jaunimas Vakaruose dažniau tampa kairuolišką ir kosmopolitinį visuomenės modelį atstovaujančių politinių jėgų atrama. Reikia išmokti šias Vakarų Europos pamokas.

 

Turime padėti paneigti tarp jaunų žmonių gajų mitą, kad sąlygoti rūpimus valstybinius procesus įmanoma tik dalyvaujat politinių partijų veikloje. Ne visi vos sulaukę pilnametystės, nesubrandinę vertybinės pozicijos ir vis dar ieškantys savo kelio jaunuoliai yra linkę stoti į partines organizacijas. Derėtų prisiminti, kad itin svarbų vaidmenį demokratinėje santvarkoje atlieka nevyriausybinės organizacijos. Aktyvių ir atsakingų moksleivių, studentų ar ką tik mokslus baigusių asmenų visuomeninė veikla gali prasidėti būtent nevyriausybinėse organizacijose, kurios sukuria terpę subrandinti idėjas. Tokios organizacijos gali tapti tramplynu į aktyvią politinę veiklą, paskatinti įstoti į partijas ir dar intensyviau tęsti pradėtus darbus.

 

Savo ruožtu nevyriausybinių organizacijų skatinimas, aktyvių piliečių pozicijos išklausymas ne tik sąlygotų jų pačių veiklumą, bet ir pademonstruotų vakarietišką TS-LKD požiūrį į politiką, artintų partiją prie visuomenės, sukurtų tvarų ryšį, didintų partijos patrauklumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiandieninėje Europoje vietos konservatyviajai minčiai lieka vis mažiau, tokia visuomenės ir TS-LKD bendrystė kuriant šviesią ateitį yra būtina. Kitų valstybių praktika rodo, kad jaunimui patraukliausiomis tampa liberalios ar „žaliąsias“ idėjas atstovaujančios partijos, todėl kiekvieno iš mūsų partiečių pareiga visais įmanomais keliais užtikrinti konservatizmo klasiko E. Burke‘o aprašytą tęstinumo tarp gyvųjų, mirusiųjų ir dar gimsiančiųjų principo perdavimą jaunesniesiems.

 

Jei šis ryšis ims trūkinėti, jei būsime uždari ir nutolę nuo jaunimo, mes, vyresnieji, rizikuosime netekti paskatos atsinaujinti, imsime stokoti nuoširdžių patarimų ir pasiūlymų iš tų, kurie netrukus stos prie Lietuvos vairo politikoje, ekonomikoje, versle. Tokios klaidos rezultatus jau šiandien regime kitose Europos valstybėse, kur nusivylę rinkėjai ieško nestandartinių sprendimų. Politinių realijų išblukinta vertybinė pozicija, sunykę kadaise priešinguose poliuose stūksojusių partijų skirtumai, stagnacija bei atsiribojimas nuo visuomenės ne vienu atveju leido iškilti radikalias pažiūras išsakantiems politikams.

 

2012 liepos 18
 
Kalbėkimės
Dienotvarkė
Lapkritis
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930
© 2017. Visos teisės saugomos