Požiūris

Irena Degutienė apie apie lietuvos jaunimą, emigraciją ir stereotipus

Teigiate, kad didžiausios vertybės Lietuvai visuose Jūsų darbuose ir ateinančiuose rinkimuose yra šeima, darbas, namai ir sveikata. Kaip manote, ar visa tai yra suderinama?

 

Sakyčiau, kad tai ne tik suderinama, bet ir būtina suderinti. Gyvenimas mane ne kartą mokė, kad net ir sėkmingiausią karjerą darantiems žmonėms reikia tvirtos atramos, vien tik darbo nėra gana. Nes sėkmingą gyvenimą – ne vien sėkmingą karjerą - galima kurti tik stovint ant tvirtų pamatų, o toks pamatas – tai gebėjimas derinti Jūsų paminėtus dalykus. Galbūt yra žmonių, kurie gali pradėti sėkmingai siekti profesinių aukštumų, tačiau esu įsitikinusi: kiekvieno žmogaus gyvenime ateina diena, kada suprantame, jog vien karjeros negana, kad trūksta kažko tikro ir pastovaus. Matau, kad dažnai mūsų gyvenimuose būtent to ir trūksta. Todėl ir savo profesinėje veikloje vadovaujuosi nuostata, kad per priimamus sprendimus privalau sudaryti tokias sąlygas Lietuvos žmonėms, kad jie galėtų savo gyvenimuose derinti darbą ir šeimą, kurti savo saugius namus ir puoselėti sveikatą. Žinoma, tai – siekiamybė, iki kurios dar reikia tikrai daug nuveikti.

 

Kaip manote, kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tiek daug jaunų žmonių emigruoja svetur?

 

Dažnai girdime, ypač iš likusių Lietuvoje, kad į užsienį lietuviai išvyksta vien dėl skalsesnio duonos kąsnio, dėl geresnio atlyginimo. Iš dalies yra taip. Tačiau nuolat susitikdama ir bendraudama su užsienyje gyvenančiais ir dirbančiais tautiečiais įsitikinu: daug ką lemia ir vis dar iš sovietmečio laikų ateinantis ir, deja, niekaip neišgyvendinamas niekinantis požiūris į žmogų. Požiūris, pagal kurį žmogus tėra tik dėmesio nevertas sistemos sraigtelis, kurį galima nustekenti ir sėkmingai pakeisti kitu. Prisipažinsiu – mane toks kai kurių darbdavių požiūris ir glumina, ir piktina. Neįsivaizduoju, kaip galima tikėtis sėkmingai plėtoti savo verslą neišsiugdant lojalių ir atsidavusių darbuotojų. O to siekiant nepakanka vien mokėti padorų atlyginimą, reikia sudaryti ir kitas sąlygas jiems jaustis darbe tarsi šeimoje, kur vieni kitus gerbia ir nežiūri iš aukšto. Bet džiugina tai, kad ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurios savo darbuotojų visapusiškai gerovei skiria vis daugiau dėmesio. Tai suteikia vilties, kad šiandien išvykusieji atsigręš į Lietuvą ir sugrįš į tėvynę.

 

Juolab, kad turime ir daug jaunų žmonių, kurie išvyksta ieškoti, mokytis, tobulėti. Lietuva nėra didelė šalis ir ne visos mokslo, darbo sritys yra išplėtotos. Atviros sienos, kalbų mokėjimas mūsų tautiečiams atveria galimybes tobulėti.

 

Ką manote apie Lietuvos jaunimą? Koks Jūsų požiūris į aukso medalį iškovojusią penkiolikmetę Rūtą Meilutytę, kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje, tačiau atstovauja Lietuvai?

 

Į visą jaunimą, tiek likusį Lietuvoje, tiek ir išvykusį svetur žvelgiu su didžiule viltimi ir net savotišku susižavėjimu. Prisimenu ir savo jaunystę, kai tikėjomės pasiekti kuo daugiau, kai norėjome matyti pasaulį po savo kojomis. Deja, tuometinė sovietinė santvarka užkirto kelius daugeliui jaunuolių svajonių. Tačiau šiandienos jaunimas su tokiomis kliūtimis nebesusiduria, jiems tenka nauji iššūkiai, kuriuos dažnas sėkmingai priima ir siekia aukštumų nesigėdydamas būti lietuviu, neva „iš provincijos“. Tokius stereotipus būtina laužyti!

 

Ir Rūta – puikus Lietuvą mylinčios jaunos merginos pavyzdys. Žavi jos principingumas – ji visiems smalsuoliams tvirtai pasakė, kad visuomet bus lietuvė. Žinoma, yra apmaudu, kad mūsų jaunimas neturi sąlygų treniruotis čia, gimtojoje šalyje. Tačiau mano tvirtu įsitikinimu – svarbiausia yra jausmas, prisirišimas. Juk ir toli nuo tėvynės galima jaustis ne blogesniu lietuviu nei gyvenant čia. Pažiūrėkime į savo senuosius emigrantus – jie ne tik išsaugojo tautiškumą, tradicijas, bet dažnai ir Lietuvos istoriją, kultūrinį palikimą pažįsta geriau ir vertina labiau nei čia gyvenantys tautiečiai.

 

Neseniai teko lankytis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime – sužavėjo čia susirinkusių jaunuolių entuziazmas, jų noras dalyvauti Valstybės kūrimo procesuose, diskusijos ir klausimai – kuo jie gali būti naudingi savo šaliai. Tautinės tapatybės nereikia aukoti, kad pritaptum pasaulyje, o kaip tik lietuvybe ir esame įdomūs.

 

Ko palinkėtumėte Didžiojoje Britanijoje esantiems ir studijuojantiems lietuviams naujų mokslo metų proga?

 

Studentų bendruomenės visose valstybėse visais laikais buvo tikri energijos ir naujovių židiniai. Įgydami naujų profesinių žinių, jauni žmonės kartu įgyja ir žmogiškosios išminties, perima svarbiausias vertybes. Ir vedami jaunatviško idealizmo, siekia čia ir dabar tų vertybių laikytis.

 

Kas gi kitas, jei jaunimas, laisvas nuo praeities kompleksų ir atviras pasauliui, kurs drąsią ir modernią ateitį? Ir ne tik svetur, bet ir savo gimtinėje, savo Lietuvoje. Esu įsitikinusi, kad be užsienyje studijuojančių ir patirtį įgyjančių žmonių bus labai sudėtinga kurti ir žmogiškai šiltesnį bei teisingesnį pasaulį savo gimtojoje Lietuvoje.

 

Tad noriu visiems studijuojantiems ir esantiems Didžiojoje Britanijoje palinkėti kuo daugiau keliauti ir mokytis, semtis išminties ir stebėti pasaulį bei svarbiausia: atsirinkti, kas jame tikrai vertinga. Ir su šiuo neįkainuojamu bagažu grįžti į Lietuvą. Grįžti, kad savo protėvių žemėje įgyvendintų jiems tenkančią didžiąją galimybę sukurti tikrą europinę valstybę, kurioje norėtų  gyventi ir auginti savo vaikus bei anūkus.

  

Interviu informaciniam žurnalui Info ekspresas, 2012 m. Nr. 8(22)

Interviu galite rasti http://ekspresas.co.uk/wp-content/uploads/2012/08/Infoexpresas-22-web.pdf

2012 rugpjūčio 31
 
Kalbėkimės
Dienotvarkė
Gegužė
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031
© 2017. Visos teisės saugomos