Požiūris

Irena Degutienė. Neatsakingas atsinaujinimas sukeltų dar daugiau problemų

Akivaizdu, kad, Jums tapus Seimo pirmininke ir šiose pareigose pakeitus Arūną Valinską, parlamento darbas tapo kiek darnesnis, solidesnis. Nepaisant to, Seimas išlieka viena iš nepopuliariausių politinių institucijų Lietuvoje. Jūsų manymu, su kuo tai labiausiai susiję? Ar galime kalbėti apie bendrą nepasitikėjimo atmosferą Lietuvoje ir perdėtą žurnalistų Seimo darbo kritiką? Ar į Seimą patenka žmonės, kuriems nederėtų čia būti, ir jie pradeda kompromituoti visą instituciją, ar dar kokia priežastis?

 

Visų pirma dėkoju už gerus žodžius, nes tikrai visuomet malonu girdėti, kad įdėtos pastangos buvo pastebėtos, jog kas nors mato ir atlikto darbo rezultatus. Tačiau teisingai pastebite, kad per trejus metus dirbant Seimo pirmininkės pareigose visgi nepavyko sugrąžinti tokio pasitikėjimo parlamentu, kokį matome gal ir seseriškoje Estijoje. Prisipažinsiu, pradėdama darbą šiose pareigose tikėjausi, kad viskas bus daug lengviau ir sklandžiau. Ir šiandien galiu pasakyti, jog tikrai tikiu padėjusi gerą pagrindą tolesniam darbui šioje srityje. Šiuo metu jau svarstome ir Seimo narių veiklos garantijų įstatymą, kuris turėtų aiškiau reglamentuoti dalykus, dėl kurių kyla ar yra sukeliamas ne vienas skandalas, kuriame būtų aiškiau ir griežčiau apibrėžta Seimo narių prievolė dirbti komitetuose, komisijose ir tinkamai vykdyti savo pareigas. Visus pakeitimus darėme ir darome atsižvelgdami į sesesnes tradicijas turinčias demokratiškas valstybes, iš jų mokydamiesi. Tam tikrai yra naudingi ir susitikimai su kitų parlamentų vadovais NB8 (Šiaurės ir Baltijos valstybių – red.) ar ES šalių parlamentų pirmininkų konferencijose.

 

Visgi esamą pasitikėjimo stoką lemia ir kitos Jūsų paminėtos priežastys, ne vien kai kurių pavienių Seimo narių neatsakingas elgesys. Neretai atrodo, jog net ir žiniasklaida nėra suinteresuota, kad Seimas keistųsi ir dirbtų atsakingiau, nes tada nebus apie ką rašyti ar rodyti. Tikrai neretas atvejis, kada iš visumos ištraukiama viena detalė ir ją vartydami sukuriame tikrą skandalą, nors objektyviai po kurio laiko pažvelgus matosi, jog visa tai buvo dirbtina ir sukurta. Ar Jums nekeista, kad, pasibaigus Seimo plenarinėms sesijoms vasarą ir žiemą, pas parlamentarus pradeda bėgioti žurnalistai su prašymais ką nors padaryti, sukurti kokį nors įvykį, nes jie nebeturi, ko rodyti ar ką rašyti? Taip ir norisi paklausti: nejau Lietuvoje nėra nieko daugiau, tik Seimo nariai, jų tikri ir netikri konfliktai ar skandalai? Juk yra daug gražių ir vertų žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio dalykų. Manau, mums visiems tenka bendra atsakomybė parodyti gražų Lietuvos gyvenimą ir pradėti didžiuotis savo šalimi, valstybe ir jos žmonėmis.

 

Per kiekvieną Seimo sesiją svarstomi šimtai teisės aktų. Ar tai reiškia, kad gyvename tokiais laikais, kai viskas tiek greitai keičiasi, jog jau priėmus teisės aktą reikia galvoti apie pataisas? Neretai susidaro įspūdis, kad labai svarbios pataisos svarstomos tarsi atsainiai per kelias minutes, o tarsi nereikšmingiems klausimams skiriama labai daug laiko. Kaip, Jūsų manymu, derėtų keisti Seimo darbo mechanizmą, idant jis dirbtų optimaliai?

 

Nuo pat pirmųjų darbo dienų stengiausi išgyvendinti daug anksčiau įsigalėjusį paprotį „prakišinėti“ į Seimo darbotvarkę gerai neparengtus ir neaptartus siūlymus. Tačiau, deja, ne vien nuo manęs priklauso, kokie klausimai atsiduria Seimo darbotvarkėje. Dažnai privalau įtraukti vieną ar kitą klausimą, nes Seimo nariai surenka reikiamą skaičių parašų ir pagal Statutą tuomet privalau šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Tačiau situacija jau yra pagerėjusi, nes keletą pastarųjų sesijų prieš joms prasidedant pareikalauju, kad atsakingi komitetai į programą nebedėtų visų esamų projektų, tačiau išskirtų prioritetus ir tuos prioritetus atitinkančius įstatymų projektus. O patvirtinus darbų programą, ją keisti ir įtraukti naujų klausimų jau būna daug sudėtingiau – tam reikia viso Seimo apsisprendimo.

 

Manyčiau, kad saugiklių užtenka, ir jais pakankamai naudojamasi, tačiau kartais trūksta Seimo narių atsakingo požiūrio žiūrint, kokį siūlymą pasirašo. Nes tikrai neretas atvejis, kai žmogus pasirašo, o įtraukus klausimą į darbotvarkę susigriebia: „Oi, aš galvojau, kad čia kitoks projektas, tokio būčiau nepasirašęs.“ Tad manau, kad reikėtų atsakingesnio požiūrio ir tikiuosi, jog rinkėjai ir per šiuos rinkimus suteiks pasitikėjimą jau patyrusiems ir taip atsakingai į savo darbą žvelgiantiems asmenims.

 

Atsinaujinimas yra gerai, tačiau neatsakingas atsinaujinimas – tik sukels dar daugiau problemų ir nepasitikėjimo.

 

Kaip vertinate prieš rinkimus pasigirdusius raginimus mažinti Seimo narių skaičių, pavyzdžiui, iki 101? Vienas iš argumentų, iš Lietuvos išvažiavo labai daug žmonių ir dera į tai reaguojant mažinti ir politinių institucijų apimtį. Kokia Jūsų nuomonė?

 

Vienareikšmiškai vertinu neigiamai. Manau, retas žmogus tiki, kad tokį siūlymą teikiantys žmonės yra išties nuoširdūs. Ypač kai tokie siūlymai skamba prieš rinkimus. Ir vienas svarbiausių argumentų prieš tokį siūlymą būtų klausimas, į kurį gali atsakyti kiekvienas: ką lengviau paveikti ir pasiekti vienai ar kitai grupei naudingų sprendimų: 141 ar 101 Seimo narį? Tad žvelgiant vien iš antikorupcinės pusės, tokie siūlymai gali sukelti papildomų problemų.

Jau nekalbant apie tai, kad tuomet reikėtų keisti ir apygardas, kurios būtų jau ne viename rajone, o sakykim, dviejuose ar trijuose. Tačiau jau šiandien žinau, kad nemažai problemų kyla tiems Seimo nariams, kurie atstovauja apygardai, kuri yra dviejuose rajonuose: kad ir Skuodo – Mažeikių, Akmenės – Joniškio ir kitos. Kiek girdžiu, ir gyventojai nėra patenkinti, jog Seimo narys dirba ne tik jų rajone ir atstovauja ne vieno konkretaus rajono interesams.

 

Be to, Seimo narių skaičiaus mažinimas neigiamai atsilieptų Seimo komitetų darbui, nes ne visuose komitetuose būtų proporcingai atstovaujama visoms frakcijoms. Be kita ko, noriu pažymėti ir tikiuosi, jog galų gale Lietuvoje taip pat suprasime, kad svarbiausias Seimo nario darbas vyksta būtent komitetuose, o ne plenarinių posėdžių salėje.

 

Reikia pabrėžti, kad ir Jūsų minimas argumentas – išvis nesuprantamas! Nebent norima išvažiavusius žmones atskirti nuo Lietuvos ir užkirsti kelius jiems dalyvauti sprendžiant Lietuvos klausimus. Juk išvažiavę žmonės gali balsuoti ir balsuoja ir vienmandatėje, ir daugiamandatėje apygardose, tad jie niekur nedingsta. Didesnė problema yra tai, kad dažnas jų net neina balsuoti. Todėl ir aš pati ne kartą esu kėlusi klausimą, ar mums nevertėtų pagalvoti apie atskirą apygardą vien užsienio lietuviams. Bet norint ją įsteigti – ir rinkėjų aktyvumas užsienyje turėtų būti daug didesnis nei yra dabar.

 

Kokia situacija yra dėl šeimos sąvokos patikslinimo Konstitucijoje? Tai bus perduota jau kitam Seimui?

 

Dėjome daug pastangų, kad šeimos sąvoka būtų apibrėžta Konstitucijoje. Deja, dėl vieno ar kelių Seimo narių neatsakingo požiūrio pirmasis balsavimas nepavyko, nes trūko vieno balso.

 

Tad dabar šis Seimas nieko nebegali padaryti, o aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tie Lietuvos žmonės, kuriems ši tema yra svarbi, atsakingai balsuos šiuose rinkimuose ir išrinks žmones, kurie šį klausimą iškels ir naujajame Seime. Ir atidžiai pažiūrės, kas ir kaip elgėsi per balsavimą dėl šeimos.

 

Sukako jau šešeri metai po Vytauto Pociūno žūties. Ar manote, kad jau visuomenė gavo į atsakymus į visus klausimus dėl šio įvykio, į kuriuos derėjo viešai atsakyti? Ar galima sakyti, jog VSD po dar praėjusią kadenciją vykusio parlamentinio tyrimo iš esmės pasikeitė, ir dabar galime drąsiai sakyti, kad tai institucija, kuri tarnauja valstybei ir mums visiems?

 

Tai sudėtinga tema, apie kurią išsamiau galėtų kalbėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas ar komiteto nariai. Tačiau man norisi tikėtis, kad buvę ir įvardintos klaidos bei problemos yra ištaisytos arba taisomos.

 

Taip pat neaiškumų liko ir po FNTT skandalo. Tėvynės sąjunga pažadėjo atkurti teisingumą, tačiau kaip tai įmanoma padaryti dabartinėje situacijoje, neaišku. R. Palaitį pakeitė A. Melianas, ir tiek, nauja FNTT vadovybė darbuojasi, ir liko neaišku, kaip su visais tais tyrimais, kurie, kaip suprantu, sukėlė visą audrą?

 

Šiuo atveju nemažai problemų kilo dėl šios tarnybos statuso ir vietos vyriausybinių ir teisėsaugos institucijų sistemoje. Matyt, rudenį, o ir kitame Seime reikėtų grįžti prie FNTT pertvarkos projektų ir aiškiai reglamentuoti dalykus, kurie sukėlė problemų.

 

Po gegužės 17 dienos, panašu, Tėvynės sąjunga įgijo kritikų, kurie seniau buvo aktyvus Jūsų partijos rėmėjai. Turiu galvoje A. Patacką, N. Sadūnaitę, R. Grigą. Pavyzdžiui, A. Patackas net meta iššūkį vienmandatėje apygardoje R. Juknevičienei. Tai sudėtinga tema, tačiau gal galėtumėte išsakyti savo poziciją: kaip Jūs vertinate tokią situaciją, ko galima tikėtis ateityje?

 

Gal kas nors galėtų atsakyti – o kodėl viskas nukreipta prieš Tėvynės sąjungą? Man tai tikrai keista, ypač kai girdžiu kaltinimus, neva Tėvynės sąjunga ar I. Degutienė padarė priešu vieną ar kitą asmenį.

 

Tikrai į nė vieną nežiūriu kaip į priešą ir nesuprantu, kodėl kai kas į mane pradėjo žvelgti priešiškai. Tik norisi taip paklausti: ar tikrai Tėvynės sąjunga, jos vadovai ir nariai yra toks blogis, į kovą prieš kurį reikia nukreipti visas jėgas? Gal kažkas sumaniai pasinaudojo ir paskatino garbingus ir Lietuvai ypač nusipelniusius žmones taip elgtis, kad dėmesys nukryptų nuo tikrųjų blogybių? Tačiau tikrai niekuomet nėra vėlu atsipeikėti ir pažiūrėti, ar tikrai elgiamasi teisingai.

 

Vėlyvą rudenį darbą pradės jau naujasis Seimas. Kokie pirmutiniai uždaviniai jo laukia?

 

Pirmasis ir svarbiausias uždavinys – tai sutarti dėl naujos valdančiosios koalicijos, bendros programos ir veiksmų bei suformuoti veikiančias struktūras. Ir tuomet imtis svarbiausio valstybei finansinio klausimo – kitų metų biudžeto suformavimo ir tvirtinimo. Manau, šie dalykai užims daug laiko ir pastangų, tad apie kitus svarbiausius darbus bus galima kalbėti tik pabaigus šiuos.

 

Jau dvi kadencijas atstovaujate Naujamiesčio apygardos gyventojams. Čia balsuoja ir lietuviai, gyvenantys užsienyje. Per jų suvažiavimą, kuris neseniai vyko Lietuvoje, vėl buvo akcentuojama dvigubos pilietybės problema. Kaip manote: kada galėsime dėti tašką, sprendžiant šią problemą? Kita vertus, ar dviguba pilietybė nėra ne tik graži galimybė, bet ir pavojus, galvojant apie kai kurių užsienio valstybių siekį veikti mūsų politinį gyvenimą?

 

Visa tai, ką sakote, – yra tiesa. Tačiau pasaulio lietuvių suvažiavimas daug dėmesio skyrė ir kitoms problemoms, ypač lietuvybės puoselėjimui ir pasaulio lietuvių tarpusavio ryšių, ir ryšių su tėvyne stiprinimui. Nes ne visoms lietuvių bendruomenėms dvigubos pilietybės klausimas yra opus. Kalbėdama su kai kurių bendruomenių atstovais iš jų girdėjau, kad jie mato nemažai kitų opių problemų. Paminėti galima kad ir jaunosios kartos ugdymą bei jos santykį su Lietuva.

 

O dvigubos pilietybės klausimą reikėtų išspręsti vieną kartą ir visiems laikams, ką padaryti skatinau ir buvusią PLB vadovybę, apie jau kalbėjau ir naujaisiais vadovais. Manau, kad kiekvienas Lietuvą mylintis lietuvis privalo saugoti vieną iš ryšio su tėvyne atributų – pilietybę ir stengtis jos neprarasti. Tačiau dėl to nuspręsti turi pats žmogus.

 

O po Konstitucinio Teismo išaiškinimo galime žengti konstruktyviu keliu: bendromis jėgomis rengti referendumą ir keisti Konstituciją. Nes šios problemos per įstatymus neišspręsime.

 

Todėl aš nuoširdžiai linkėčiau mažiau jėgų skirti kaltųjų paieškoms, bet bendromis Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių pastangomis apibrėžti formuluotę, kuri užkirstų kelią galimiems pavojams, surengti referendumą dėl pilietybės, jame dalyvauti ir paraginti dalyvauti Lietuvoje likusius artimuosius. Taip galų gale būtų priimtas aiškus sprendimas, kuris padėtų tašką tiek metų besitęsiančiose diskusijose.

 

Interviu paskelbtas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-03-savaites-pokalbis-irena-degutiene-neatsakingas-atsinaujinimas-sukeltu-dar-daugiau-problemu/87400

2012 rugsėjo 03
 
Kalbėkimės
Dienotvarkė
Gegužė
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031
© 2017. Visos teisės saugomos