Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų. „Siekiant, kad valstybinė kalbos politika atitiktų šiandienos valstybės bei visuomenės poreikius, gebėtų laiku reaguoti į aktualijas, t. y. į integracijos procesus Europos Sąjungoje, migraciją, informacinių technologijų plėtrą, būtinas sisteminis jos planavimas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir išgryninimas. Šiandien dauguma Europos Sąjungos šalių turi savo kalbos politikos dokumentus. Estija turi jau patvirtintą ilgalaikę estų kalbos strategiją. Patvirtinę šias gaires ir priemonių planą turėtume ir mes tokią strategiją rengti“, – pabrėžė I. Degutienė.

Seimo Pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad gairės numato valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus, kurie parodytų, kiek veiksmingai vykdoma valstybės kalbos politika. „Šios gairės galėtų tapti dokumentu, kuriuo remiantis būtų galima pradėti rengti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, numatančią, kaip lietuvių kalba turėtų vystytis per artimiausius 20–30 metų“, – sakė politikė.

Pristatytame dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą.

Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą (kalbos vartojimo teisinių pagrindų kūrimą ir tobulinimą, kalbų santykius viešosios vartosenos srityse), kalbos prestižą, kalbos sandarą (sistemą ir vartoseną), kalbos mokymą.

Po pristatymo už projektą balsavo 79 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 31 d.
2018 gegužės 10
Šiandien spaudos konferencijoje ir konferencijoje „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“, kurią organizavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė, pristatyta sudėtinga krikščionių situacija pasaulyje, Europos pagalba persekiojamiems, žudomiems ir iš savo gimtųjų kraštų išvarytiems krikščionims.
2018 kovo 26
(...)
Grįžtam tėviškėn naktį,
Greit nutrūkstančią, trumpą –
Jos žaizdas pabučiuojam
Ir iš skausmo suklumpam.

O, tos žaizdos, tos žaizdos!
Vis pūliuoja, negyja,
Veria skausmą per širdį
Lyg nematomą giją...

Pažadais nusivylę,
Juos po kojom pamynę,
Lyg nepaprastą lobį
Saugom sieloj tėvynę.


Tai – posmai iš Bernardo Brazdžionio eilėraščio, išspausdinto 1989 m. išleistoje knygoje „Po aukštaisiais skliautais“, o rašyto likus maždaug penkeriems metams iki istorinių 1990-ųjų. Kai bet kokia laisvės galimybė, net pati mažiausia, dar gyveno ne realybės, o tik atsiminimų ar geriausiu atveju – vilčių pasaulyje. Kai Lietuva tebebuvo pykčio, melo ir absurdo imperijos kolonija. Kai mes tik iš tėvų pasakojimų, pavienių žinių iš už geležinės uždangos ir slapčiausių nuojautų žinojome, kad yra ir kitoks gyvenimas – tikras, nesumeluotas, neapšmeižtas, nepragertas.

Išbandymas tiesa yra sunkus ir skaudus. Todėl galvoju ir visada galvosiu, kad Kovo 11-oji svarbiausia ir reikalingiausia buvo būtent tiems – silpniausios dvasios žmonėms, labiausiai nuskriaustiems, įbaugintiems, praradusiems tikėjimą, nusikaltusiems, melavusiems. Kovo 12-osios rytas Lietuvoje išaušo kaip atpirkimas. Kaip pati tikriausia galimybė pradėti iš naujo, atsiprašyti ir išgirsti kito atsiprašymą, patikėti savimi ir kitais žmonėmis. Patikėti, kad valstybė – tai ne prievartos mašina, o ilgas, nuoseklus mūsų visų bendrai dirbamas darbas. Kad gyvenimas galia būti tikras.

Pakartodama Šventojo Rašto intonacijas, drįstu tvirtinti: laimingi tie, kurie patikėjo 1990-ųjų Kovo 11-ąja. Laimingi tie, kurie ja tiki šiandien ir kurie tą tikėjimą perduoda vaikams. Laimingi tie, kurie gyvenime ieško šviesos ir žmogiškumo, prasmės ir išminties. Ieško ir randa. Laimingi tie, kurie tėvynės lobį širdyje šiandien saugo be baimės, tvirti savo tikėjimu, tvirti tikėjimu Lietuva.

Nuoširdžiai linkiu, kad šis tikėjimas ir toliau šviestų ir stiprintų, telktų ir artintų, drąsintų ir šildytų. Kad kiekvienas žmogus jaustųsi laimingas, kai jo gyvenimas sutampa su visos tautos ir valstybės gyvenimu.

Šio tikėjimo šviesoje nuoširdžiai sveikinu Lietuvą ir visus jos žmones, visus jos bičiulius, visus lietuvių istorijos ir sielos brolius su 28-uoju Nepriklausomybės atkūrimo gimtadieniu!

Irena Degutienė

2018 kovo 11
Lietuva neteko vienos iškiliausių scenos legendų Maestro Virgilijaus Noreikos.
Netekome išskirtinio talento ir darbštumo asmenybės, kurios nereikėjo pristatyti jokiais epitetais – užtekdavo paminėti Virgilijaus Noreikos vardą ir pavardę ir būdavo aišku: kalbama apie ištisą mūsų operos, o tiksliau – visos Lietuvos kultūros, epochą. Šeši dešimtmečiai, praleisti garbingiausiose Lietuvos, Europos ir pasaulio scenose, dešimtys vaidmenų, šimtai solinių koncertų, tūkstantiniai įrašų tiražai – visa tai apie Virgilijų Noreiką. Kaip ir daugybė garbingų vardų bei apdovanojimų, ordinų ir medalių, įteiktų Lietuvos ir kitų valstybių vardu, kultūrinių organizacijų, bendruomenių, miestų. Tačiau jokia statistika negali išreikšti didžiausios vertybės – Maestro ir publikos abipusės pagarbos ir meilės. Šiandien apie meilę Virgilijui Noreikai kalba ne tik Jo kolegos solistai ir muzikos kūrėjai bei atlikėjai, ne tik daugybė studentų, kuriems Maestro atvirai ir nuoširdžiai perdavė talento paslaptis, bet ir nesuskaičiuojama daugybė klausytojų ir gerbėjų, priklausančių įvairioms kartoms, įvairioms tautoms.
Nutilo Maestro Virgilijaus Noreikos širdis, tačiau Jo nepakartojamas tenoras niekada nenutils ir visada skambės įrašuose, klausytojų atmintyje ir širdyse. O Lietuva visada su pagarba ir dėkingumu prisimins savo išskirtinį talentą, su pagarba ir dėkingumu tars Virgilijaus Noreikos vardą.
Telydi Maestro atminimą patys šilčiausiai mūsų jausmai, tešviečia Jam Amžinoji Šviesa. Sunkią valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą visiems, kam Virgilijaus Noreikos išėjimas suteikė skausmo ir liūdesio, - šeimai ir artimiesiems, mokiniams, kolegoms iš muzikos pasaulio, Lietuvos kultūros bendruomenei, nesuskaičiuojamai išskirtinio talento gerbėjų ir klausytojų šeimai.
2018 kovo 06
Lietuva neteko akademiko Zigmo Zinkevičiaus. Galima būtų sakyti, kad iškilios asmenybės neteko mūsų mokslas, mūsų viešojo gyvenimo ir politikos bendruomenė, Lietuvos krikščioniškoji šeima, tačiau, žvelgiant į Velionio asmenybę ir darbus, tikrai nebus klaidos pasakyti: tai – visos Lietuvos netektis. Visos mūsų valstybės, visos tautos.
Šiomis dienomis tenka skaityti daugybės žmonių kartojamą sakinį: Jis buvo ir mano Profesorius. Statistika tiksliai atsakytų į klausimą, kokiam būriui žmonių Zigmas Zinkevičius perdavė savo turimas lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, baltistikos žinias, kiek parašė knygų, straipsnių, kiek mokslų akademijų ir universitetų laikė garbe Jo narystę. Tačiau, galvojant apie Velionio išėjimą, atmintyje pirmiausiai iškyla Zigmo Zinkevičiaus asmenybė. Geranoriška ir atvira, šilto balso ir šilto žvilgsnio, žaisminga ir iškalbinga. Tačiau visada – principinga ir sąžininga. Galinti eiti į kompromisą dėl smulkmenų ar nuomonių skirtumo, tačiau niekada – dėl vertybių, iš kurių valstybės ir tautos dvasia, lietuvių kalba ir lietuvybė, jų saugojimas, jų sklaida Jam buvo svarbiausios.
Už šią tarnystę Zigmas Zinkevičius pelnė daug gražių žodžių, premijų, garbingų apdovanojimų, tarp kurių – ir Jotvingių kryžiaus riterių ordino riterio vardas. Turbūt šis apdovanojimas geriausiai nusako profesoriaus gyvenimą ir veiklą: dėmesys baltų genčių ir jų kalbų praeičiai ir šiandienai, širdimi giliai jaučiamas ir protu suvokiamas istorijos ryšys su dabartimi, riteriškas atsidavimas savo lietuviškiems idealams. Tarnystė, trukusi visą gyvenimą.
Amžinąjį atilsį lietuvybės riteriui Zigmui Zinkevičiui. Tešviečia Amžinoji šviesa Jo sielai, telydi amžina pagarba ir dėkingumas Jo vardą.
2018 vasario 21
Naujienų archyvas
 

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-01-13 Sausio 13-osios minėjimai Vilniaus mokyklose

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Rugsėjis
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
© 2018. Visos teisės saugomos