2019 m. sausio 10 d., ketvirtadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta nacionalinio mokinių piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“, skirto Laisvės gynėjų dienai paminėti, darbų paroda.

Parodą atvers ir geriausių darbų autorius apdovanos Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, sveikinimo žodį tars Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius Algirdas Sakevičius, mokinių darbų vertinimo komisijos pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedros profesorius Jonas Kazlauskas, koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviai.

Laisvės gynėjų dienai skirto konkurso organizatorius – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Dailės mokytojų asociacija – antrą kartą pakvietė 7–18 metų Lietuvos mokyklų mokinius pažinti, apmąstyti ir pasirinkta menine raiška atspindėti praeities ir dabarties sąsajas.

Konkurso organizatorių teigimu, sulaukta nepaprastai daug dalyvių. Vertinimo komisijai (vadovas – Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedros profesorius Jonas Kazlauskas) buvo pateikti net 523 piešiniai iš visos Lietuvos, kurie buvo įvertinti trijose amžiaus grupėse: I amžiaus grupė (7–10 metų), II amžiaus grupė (11–14 metų) ir III amžiaus grupė (15–18 metų). Kiekvienoje jų išrinkti 5 laureatai, įdomiausiai interpretavę konkurso temą. Komisiją džiugino ir darbų mastas, ir temos interpretacijų gausa, ir dailės žanrų įvairovė. Mokiniai rinkosi vaizduoti istorines scenas, partizanų kovos siužetus, šių dienų atpažįstamus objektus ir svajones apie ateitį. Jauniausieji dailininkai išsiskyrė interpretacijų įvairove, jų darbeliuose dominuoja valstybiniai simboliai, Trispalvė. Mokiniai darbuose nepaprastai nuoširdūs, atviri, optimistiški, aplinkui jie fiksuoja daug šviesos ir gėrio.

„Parodoje eksponuojami darbai atskleidžia, kad jaunoji karta, gimusi ir augusi jau Nepriklausomoje Lietuvoje, giliai ir savitai suvokia Laisvę“, – pažymi konkurso organizatoriai.

Parodą „Mes užaugome laisvi“ Seimo II rūmų parodų galerijoje lankytojai gali apžiūrėti sausio 2–16 d. kasdien 8–17 val. Įėjimas laisvas.
2019 sausio 10
Mieli ir gerbiami Kalbos vakaro dalyviai, gerbiamoji laureate,
Kolegos lituanistikos komisijos nariai ir bendradarbiai,
Viešnios ir svečiai,

Lietuva baigia savo jubiliejinius metus. Atrodo, taip neseniai šventėme Vasario 16-ąją, žvelgėme į tautos ir valstybės nueitą ir tebeinamą kelią, o štai jau susirinkome į Kalbos vakarą, į 15-ąsias Kalbos premijos teikimo iškilmes.
Visus šiuos metus apie valstybės šimtmetį kalbėjome tikrai daug. Džiaugėmės ir džiaugiamės, kad Vasario 16-osios Lietuva nuėjo tokį ilgą ir gražų kelią. Žinoma, skaudu, kad pusė mūsų valstybės šimtmečio buvo pažymėta okupacijos, prievartos, nutautinimo pastangų ženklu. Tačiau tokiame istoriniame fone lituanistikos pasišventėlių darbai verti dar didesnio dėkingumo ir pagarbos. Lituanistika, mūsų parašytas ir pasakytas žodis, mūsų užrašytas ar iš lūpų į lūpas perduodamas paveldas, visais laikais buvo ir šiandien yra mūsų istorijos ir mūsų dabarties dalis. Lietuviškas žodis atveda į šiandieną Mažvydą, Donelaitį, Maironį, Vydūną, kurio metus šiemet minime, Vaižgantą, kurio garbingu vardu pavadinti ateinantys 2019-ieji. Istorija tęsiasi, Lietuvos valstybė gyvena visavertį gyvenimą, ir lietuviškas žodis, net mums apie tai nesusimąstant, tą valstybę tvirtina, telkia ir saugo.
2018 gruodžio 11
Gerbiamieji prie apskritojo stalo susirinkę bičiuliai,
Lietuvos Sąjūdžio nariai, viešnios ir svečiai,
Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų spalio pabaigoje, Lietuva išgyveno vieną aukščiausių, vieną šviesiausių ir emocingiausių istorinio atgimimo pakilimų. Tų metų vasarą prasidėjęs tautinis proveržis mus jau buvo pripratinęs prie mitingų, prie galimybės atvirai kalbėti tiesą, prie Sąjūdžio veidų ir vardų. Bet spalį įvykęs Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas buvo tokia stipri, koncentruota ir kartu tokia šviesi ir aiški tautos laisvės deklaracija, kad dar kartą paveikė visą geros valios Lietuvą. Visi – ir tie, kurie buvo Sporto rūmuose, ir tie, kurie stebėjo Sąjūdžio suvažiavimą per televiziją, gaudė kiekvieną žodį, gyvai ar mintimis plojo, skandavo ir verkė su delegatais ir suvažiavimo svečiais. Šiandien, prabėgus trisdešimčiai metų, tai ne tik nenublanko, neišsitrynė iš atminties ir neprarado vertės, bet dar ryškiau spindi kaip viena aukščiausių mūsų naujosios istorijos viršukalnių.
2018 spalio 24
Spalio 24 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-mečiui paminėti. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, vykęs 1988 m. spalio 22–23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose, įtvirtino Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje. Jo metu tvyrojęs tautinės vienybės jausmas sutvirtino tautines aspiracijas, o Sąjūdis gavo visuomenės mandatą atstovauti tautos interesams. Suvažiavimas, kaip idėjų forumas, žymėjo Sąjūdžio politinės programos konkretinimo pradžią. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė taikliai įvertino suvažiavimo reikšmę Lietuvos istorijai – tai dvi dienos, pakeitusios Lietuvą.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atvers Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodą „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d.“

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijos fiksavimas yra reikšmingas Z. Kazėno kūrybos epizodas. 1988–1991 m. jis bendradarbiavo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informacine agentūra (SIA). Z. Kazėno užfiksuoti Sąjūdžio istorijos kadrai jau yra tapę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Tautos atgimimo ir Laisvės simboliais, atpažįstamais iš periodinių, akademinių, populiarinimo leidinių, skirtų Sąjūdžio epochai. Dar 1988 m. Z. Kazėnas vienas iš pirmųjų rengė fotografijų parodas, skirtas Lietuvos Atgimimui nušviesti. Steigiamojo suvažiavimo metu Vilniaus sporto rūmuose buvo eksponuota jo paroda „Sąjūdis. Lietuva. 1988.“

Nuotraukas iš Z. Kazėno asmeninio archyvo papildo eksponuojami rašytiniai dokumentai iš Lietuvos valstybės naujausiojo archyvo, Angonitos Rupšytės ir Romo Krukausko asmeninių archyvų.

Seimo kanceliarijos parengta paroda „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d.“ Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki lapkričio 6 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu.

12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) prasidės apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“, kuriai pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Kastytis Antanaitis, Seimo narys, istorikas, prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica. Antrojoje diskusijos dalyje prisiminimais dalysis to meto įvykių liudininkai.
2018 spalio 24
Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų. „Siekiant, kad valstybinė kalbos politika atitiktų šiandienos valstybės bei visuomenės poreikius, gebėtų laiku reaguoti į aktualijas, t. y. į integracijos procesus Europos Sąjungoje, migraciją, informacinių technologijų plėtrą, būtinas sisteminis jos planavimas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir išgryninimas. Šiandien dauguma Europos Sąjungos šalių turi savo kalbos politikos dokumentus. Estija turi jau patvirtintą ilgalaikę estų kalbos strategiją. Patvirtinę šias gaires ir priemonių planą turėtume ir mes tokią strategiją rengti“, – pabrėžė I. Degutienė.

Seimo Pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad gairės numato valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus, kurie parodytų, kiek veiksmingai vykdoma valstybės kalbos politika. „Šios gairės galėtų tapti dokumentu, kuriuo remiantis būtų galima pradėti rengti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, numatančią, kaip lietuvių kalba turėtų vystytis per artimiausius 20–30 metų“, – sakė politikė.

Pristatytame dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą.

Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą (kalbos vartojimo teisinių pagrindų kūrimą ir tobulinimą, kalbų santykius viešosios vartosenos srityse), kalbos prestižą, kalbos sandarą (sistemą ir vartoseną), kalbos mokymą.

Po pristatymo už projektą balsavo 79 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 31 d.
2018 gegužės 10
Naujienų archyvas
 

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-01-13 Sausio 13-osios minėjimai Vilniaus mokyklose

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Sausis
PATKPŠS
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031
© 2019. Visos teisės saugomos