Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės sveikinimo žodis, pasakytas 2018 metų spalio 24 dieną, pradedant apskritojo stalo diskusiją „Sąjūdžio vizija ir realybė“, skirtą Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 30-mečiui paminėti

Gerbiamieji prie apskritojo stalo susirinkę bičiuliai, Lietuvos Sąjūdžio nariai, viešnios ir svečiai, Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų spalio pabaigoje, Lietuva išgyveno vieną aukščiausių, vieną šviesiausių ir emocingiausių istorinio atgimimo pakilimų. Tų metų vasarą prasidėjęs tautinis proveržis mus jau buvo pripratinęs prie mitingų, prie galimybės atvirai kalbėti tiesą, prie Sąjūdžio veidų ir vardų. Bet spalį įvykęs Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas buvo tokia stipri, koncentruota ir kartu tokia šviesi ir aiški tautos laisvės deklaracija, kad dar kartą paveikė visą geros valios Lietuvą. Visi – ir tie, kurie buvo Sporto rūmuose, ir tie, kurie stebėjo Sąjūdžio suvažiavimą per televiziją, gaudė kiekvieną žodį, gyvai ar mintimis plojo, skandavo ir verkė su delegatais ir suvažiavimo svečiais. Šiandien, prabėgus trisdešimčiai metų, tai ne tik nenublanko, neišsitrynė iš atminties ir neprarado vertės, bet dar ryškiau spindi kaip viena aukščiausių mūsų naujosios istorijos viršukalnių. Tikriausiai ne tik man kartais tenka susidurti su jaunesnės kartos klausimu: kodėl tie 1988-ieji Jūsų atmintyje tokie išskirtiniai? Kodėl apie tą laiką pasakojate kaip apie legendą? Galvoju apie tai ir negaliu atsakyti keliais žodžiais. Lietuva tam kaupėsi ir brendo ilgai – galima sakyti, visus okupacijos metus. Jau tautinio atgimimo išvakarėse jautėme, kad kažkas vyksta: buvo roko maršai, buvo 1987-ųjų mitingas prie Mickevičiaus paminklo, kurio dalyvius oficialioji spauda išsijuosusi smerkė, o tauta atvirai palaikė, žavėjosi ir gerbė. O 1988-aisiais tautinis atgimimas išsiliejo kaip visaapimantis, okupantų jau nesuvaldomas srautas. Ko gero, taikliausią simbolį apie tai yra pasakęs profesorius Vytautas Landsbergis, palyginęs tautinį atgimimą su upe, kuri, atėjus laikui, liaudiškai sakant, išnešė ledus. Prisiminkime, kokia sparta įvykiai keitė vieni kitus: tik birželio 3-ąją įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, o jau liepą ir rugpjūtį – šimtatūkstantiniai mitingai Vingio parke, spalio 7-ąją – virš Gedimino pilies iškelta trispalvė, spalio 23-24 dienomis – Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Lietuva tarsi stengėsi pasivyti savo istoriją, ir Sąjūdis mažiau nei per pusę metų tapo pagrindiniu šių pastangų varikliu. Bet prisiminkime: Lietuvoje dar stovėjo sovietinės kariuomenės daliniai ir sėdėjo Maskvos emisarai, siautėjo „Jedinstva“ ir sovietinio pavaldumo gamyklų aktyvas. Tokioje aplinkoje reikėjo elgtis labai atsargiai – nepadaryti neatsargių veiksmų, užkirsti kelią tautinės nesantaikos kurstymui, nesileisti provokuojamiems. Tam, kas šiandien atrodo kaip tarsi savaime suprantama, reikėjo ir žmogiškosios drąsos, ir politinės išminties. Sąjūdis tai turėjo, ir Sąjūdis laimėjo. Sąjūdžio vizijos ir Sąjūdžio realybė. Mūsų renginys šiandien vadinasi „Sąjūdžio vizijos ir realybė“. Pagalvojau: ar galima juos atskirti? Gal tik sąlygiškai – laike, galvojant apie tautinio atgimimo chronologiją. Nes tai, kas Sąjūdžio pradžioje atrodė kaip graži, nelabai artima ir nežinia kaip pasiekiama svajonė, palyginti greitai tapo realybe ir prielaida tolesniam valstybės gyvenimui ir darbui. Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, daug tų mūsų vizijų ir siekių atrodo kaip savaime suprantami dalykai, ir kyla klausimas: o kaip galėjo būti kitaip? Kaip galėjo būti Lietuva, kurioje lietuvių kalba neturėjo valstybinės kalbos statuso? Kaip galėjo būti Lietuva, kurioje mūsų trispalvė iš pradžių drausta, o paskui bandyta įteisinti tik kaip tautinė, bet ne valstybinė vėliava? Pirmaisiais Sąjūdžio veiklos mėnesiais apie pačią nepriklausomybę neretai buvo daugiau suokalbiškai nutylima, negu viešai kalbama – kad Maskvai per anksti neatskleistume savo tikrųjų siekių, neįduotume kortų į rankas. Na, o jei tada, 1988-aisiais kas nors būtų pasakęs, kad Lietuva taps Europos Sąjungos ir net NATO nare, tai būtų likę ir už pačių drąsiausių vizijų ribų. Bet esame. Esame Lietuvos valstybė, esame Europos Sąjungos ir NATO narė. Tai reiškia, kad šiandieninė valstybė stovi ant labai tvirtų tarptautinės politikos ir transatlantinio saugumo pamatų. Tačiau tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad tuose pamatuose, ant kurių stovi Lietuvos valstybė, labai svarbi ir labai tvirta Lietuvos Sąjūdžio atrama. Ir tai – ne vizija, tai – faktas. Ir kartu palinkėjimas mūsų visų dabarčiai ir ateičiai: nebijokime drąsių vizijų, nebijokime, anot seno ir išmintingo posakio, būti realistais ir siekti neįmanomo. Nes vizijos, be visų kitų savybių, turi ir tokią: jos pildosi, jos tampa realybe. Pasidalyti mintimis apie mūsų nueitą ir einamą kelią, apie mūsų istoriją ir mūsų dabartį ir kviečiu pasidalyti šio apskritojo stalo dalyvius. Pasikeiskime savo atsiminimais ir samprotavimais, pasidalykime vizijomis, kuriančiomis ateities Lietuvos realybę, kuriančiomis ateities Lietuvą.
2018 spalio 24
 

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-01-13 Sausio 13-osios minėjimai Vilniaus mokyklose

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Gruodis
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31
© 2018. Visos teisės saugomos